| A | B | J | K | M | |||||||
| CHINOIS | PINYIN | chinois | pynyin | grec | POLONAIS | serbe | croate | lituanien | ukrainien | RUSSE | |
| PRECEDENT | NEXT | all | |||||||||
| pashto | 1452 | 1452 | party favors | ||||||||
| 1 | a birthday/dinner/garden，etc. party | A birthday/dinner/garden,etc. Party | 生日/晚餐/花园等派对 | Shēngrì/wǎncān/huāyuán děng pàiduì | éna párti genethlíon / deípnou / kípou, k.lp. | przyjęcie urodzinowe / obiadowe / ogrodowe itp | rođendan / večera / bašta itd. zabava | rođendan / večera / vrt itd. zabava | gimtadienio / vakarienės / sodo ir kt. vakarėlis | vechirka na denʹ narodzhennya / vecheryu / sad toshcho | den' rozhdeniya / uzhin / sad i t. d. vecherinka |
| 2 | 聚会;宴会;联欢会;派对 | jùhuì; yànhuì; liánhuān huì; pàiduì | 聚会;宴会;联欢会;派对 | jùhuì; yànhuì; liánhuān huì; pàiduì | Párti, sympósio, symvallómeno méros | Impreza; bankiet; impreza; impreza | Zabava; banket; zabava; zabava | Zabava; banket; zabava; zabava | Vakarėlis; banketai; vakarėlis; vakarėlis | Vechirka; banket; vechirka; vechirka | Vecherinka, banket, vecherinka, vecherinka |
| 3 | 生日/晚餐/花园等 派对 | shēngrì/wǎncān/huāyuán děng pàiduì | 生日/晚餐/花园等派对 | shēngrì/wǎncān/huāyuán děng pàiduì | Genéthlia / deípno / kípo klp | Urodziny / obiad / ogród itp | Rođendan / večera / bašta itd | Rođendan / večera / vrt itd | Gimtadienis / vakarienė / sodas ir kt | Denʹ narodzhennya / vecherya / sad toshcho | Den' rozhdeniya / uzhin / sad i t. D. |
| 4 | to give/have/throw a party | to give/have/throw a party | 举办/举办/举办派对 | jǔbàn/jǔbàn/jǔbàn pàiduì | na dósei / na / ríxei éna párti | dać / mieć / zorganizować przyjęcie | dati / imati / organizovati zabavu | dati / imati / baciti zabavu | surengti / surengti / mesti vakarėlį | daruvaty / maty / kynuty partiyu | dat' / imet' / ustroit' vecherinku |
| 5 | 搞聚会 | gǎo jùhuì | 搞聚会 | gǎo jùhuì | Échete párti | Urządzić imprezę | Organizirajte zabavu | Organizirajte zabavu | Vakarėliu | Provesty vechirku | Ustroit' vecherinku |
| 6 | did you go to the party ? | did you go to the party? | 你去参加聚会了吗？ | nǐ qù cānjiā jùhuìle ma? | pígate sto párti? | poszedłeś na imprezę? | da li si išao na zabavu? | jeste li išli na zabavu? | ar ėjai į vakarėlį? | ty pishov na vechirku? | ty khodil na vecherinku? |
| 7 | 你去参加聚会了吗？ | Nǐ qù cānjiā jùhuìle ma? | 你去参加聚会了吗？ | Nǐ qù cānjiā jùhuìle ma? | Pígate sto párti? | Poszedłeś na imprezę? | Jeste li išli na zabavu? | Jeste li išli na zabavu? | Ar ėjai į vakarėlį? | Vy khodyly na vechirku? | Vy khodili na vecherinku? |
| 8 | party games | Party games | 派对游戏 | Pàiduì yóuxì | paichnídia gia párti | gry towarzyskie | partijske igre | partijske igre | vakarėlių žaidimai | partiyni ihry | igry dlya vecherinok |
| 9 | 派对游戏 | pàiduì yóuxì | 派对游戏 | pàiduì yóuxì | Kómma paichnídia | Gry towarzyskie | Parti games | Party igre | Vakarėlių žaidimai | Ihry na vechirku | Igry dlya vecherinok |
| 10 | 联欢会游戏 | liánhuān huì yóuxì | 联欢会游戏 | liánhuān huì yóuxì | Kómma paichnídia | Gry towarzyskie | Parti games | Party igre | Vakarėlių žaidimai | Ihry na vechirku | Igry dlya vecherinok |
| 11 | see also | see also | 也可以看看 | yě kěyǐ kàn kàn | deíte epísis | patrz także | vidi takođe | vidi također | taip pat žr | dyv. takozh | smotri takzhe |
| 12 | hen party | hen party | 母鸡聚会 | mǔ jī jùhuì | kómma | przyjęcie panieńskie | hen parti | kokoš | vištų vakarėlis | kuryacha vechirka | devichnik |
| 13 | house party | house party | 家庭聚会 | jiātíng jùhuì | spíti kómma | impreza domowa | house parti | kućna zabava | namų vakarėlis | domashnya vechirka | domashnyaya vecherinka |
| 14 | stag party | stag party | 单身派对 | dānshēn pàiduì | eláfi | wieczór kawalerski | stag parti | stagniranje | stag vakarėlis | estradna vechirka | mal'chishnik |
| 15 | stag night | stag night | 雄鹿之夜 | xióng lù zhī yè | nychteriní óra | wieczór kawalerski | jelena noć | jelena noć | stagna naktį | olenya nich | mal'chishnik |
| 16 | a group of people who are doing sth together such as travelling or visiting somewhere | a group of people who are doing sth together such as travelling or visiting somewhere | 一群一起做某事的人，例如旅行或去某个地方 | yīqún yīqǐ zuò mǒu shì de rén, lìrú lǚxíng huò qù mǒu gè dìfāng | mia omáda anthrópon pou kánoun to sth mazí ópos to taxídi í i epískepsi kápou | grupa ludzi, którzy razem coś robią, np. podróżują lub odwiedzają gdzieś | grupa ljudi koja zajedno radi kao što su putovanja ili negde poseta | grupa ljudi koja zajedno radi, poput putovanja ili negdje posjeta | grupė žmonių, kurie kartu dirba, pavyzdžiui, keliauja ar kur nors lankosi | hrupa lyudey, yaki roblyatʹ shcho-nebudʹ razom, napryklad, podorozhuyuchy chy kudysʹ vidviduyuchy | gruppa lyudey, kotoryye delayut chto-to vmeste, naprimer, puteshestvuyut ili poseshchayut gde-to |
| 17 | (一起旅行或参观等的）群，队， 组 | (yīqǐ lǚxíng huò cānguān děng de) qún, duì, zǔ | （一起旅行或参观等的）群，队，组 | (yīqǐ lǚxíng huò cānguān děng de) qún, duì, zǔ | (Taxidévontas í episképtontas mazí) | (Grupa osób podróżujących lub odwiedzających razem) | (Grupa ljudi koja putuje ili zajedno posećuje) | (Skupina ljudi koji putuju ili zajedno posjećuju) | (Grupė žmonių, keliaujančių ar besilankančių kartu) | (Hrupa lyudey, yaki podorozhuyutʹ abo vidviduyutʹ razom) | (Gruppa lyudey, puteshestvuyushchikh ili poseshchayushchikh vmeste) |
| 18 | The school is taking a party of 40 children to France | The school is taking a party of 40 children to France | 学校正在带40个孩子参加法国聚会 | xué jiào zhèngzài dài 40 gè háizi cānjiā fàguó jùhuì | To scholeío lamvánei méros se 40 paidiá sti Gallía | Szkoła zabiera grupę 40 dzieci do Francji | Škola vodi zabavu od 40 dece u Francusku | Škola vodi zabavu od 40 djece u Francusku | Mokykla rengia 40 vaikų vakarėlį į Prancūziją | Shkola provodytʹ vechirku z 40 ditey u Frantsiyu | Shkola priglashayet 40 detey vo Frantsiyu |
| 19 | 学校将带领一个40人的儿童团队前往法国 | xuéxiào jiāng dàilǐng yīgè 40 rén de értóng tuánduì qiánwǎng fàguó | 学校将领导一个40人的儿童团队前往法国 | xuéxiào jiàng lǐngdǎo yīgè 40 rén de értóng tuánduì qiánwǎng fàguó | To scholeío tha odigísei mia omáda 40 paidión sti Gallía | Szkoła poprowadzi zespół 40 dzieci do Francji | Škola će voditi tim od 40 dece u Francusku | Škola će voditi tim od 40 djece u Francusku | Mokykla ves 40 vaikų komandą į Prancūziją | Shkola povede komandu z 40 ditey do Frantsiyi | Shkola privedet komandu iz 40 detey vo Frantsiyu |
| 20 | The theatre gives a 10% discount to parties of more than ten | The theatre gives a 10% discount to parties of more than ten | 剧院给10人以上的派对提供10％的折扣 | jùyuàn gěi 10 rén yǐshàng de pàiduì tígōng 10%de zhékòu | To théatro dínei ékptosi 10% se méri áno ton déka | Teatr daje 10% zniżki na imprezy powyżej dziesięciu | Pozorište daje 10% popusta za žurke veće od deset | Kazalište daje 10% popusta za zabave veće od deset | Teatras suteikia 10% nuolaidą daugiau nei dešimties vakarėliams | Teatr daye znyzhku 10% na vechirky bilʹshe desyaty | Teatr dayet skidku 10% na vecherinki boleye desyati |
| 21 | 剧场给十人以上的团体打折10% | jùchǎng gěi shí rén yǐshàng de tuántǐ dǎzhé 10% | 剧场给十人以上的团体打折10％ | jùchǎng gěi shí rén yǐshàng de tuántǐ dǎzhé 10% | To théatro ekptónei to 10% gia omádes déka kai áno | Teatr zniżki 10% dla grup dziesięciu lub więcej | Pozorište popusti 10% za grupe od deset i više | Kazalište popusti 10% za grupe od deset i više | Dešimčiai ar daugiau grupių teatras taiko nuolaidą 10% | Teatr znyzhky 10% dlya hrup z desyaty i bilʹshe | Teatr skidki 10% dlya grupp ot desyati i boleye |
| 22 | see also | see also | 也可以看看 | yě kěyǐ kàn kàn | deíte epísis | patrz także | vidi takođe | vidi također | taip pat žr | dyv. takozh | smotri takzhe |
| 23 | searchparty | searchparty | 搜索队 | sōusuǒ duì | anazítisi | strona wyszukiwania | searchparti | searchparty | paieškos šalis | poshukova storona | searchparty |
| 24 | working party | working party | 工作组 | gōngzuò zǔ | omáda ergasías | grupa robocza | radna grupa | radna skupina | darbo partija | robocha hrupa | rabochaya gruppa |
| 25 | (formal) one of the people or groups of people involved in a legal agreement or argument | (formal) one of the people or groups of people involved in a legal agreement or argument | （正式的）参与法律协议或论据的人或一群人 | (zhèngshì de) cānyù fǎlǜ xiéyì huò lùnjù de rén huò yīqún rén | (epísimi) enós apó tous anthrópous í omádes atómon pou emplékontai se mia nomikí symfonía í epicheírima | (formalne) jedna z osób lub grup osób zaangażowanych w umowę lub spór prawny | (formalno) jedan od ljudi ili grupa ljudi koji su uključeni u pravni sporazum ili raspravu | (formalno) jedan od ljudi ili skupina ljudi koji su uključeni u pravni sporazum ili raspravu | (oficialus) vienas iš žmonių ar žmonių grupių, susijusių su teisiniu susitarimu ar argumentu | (formalʹno) odyn z lyudey abo hrup lyudey, prychetnykh do yurydychnoyi uhody chy arhumentu | (formal'nyy) odin iz lyudey ili grupp lyudey, vovlechennykh v yuridicheskoye soglasheniye ili spor |
| 26 | (契约或争论的）当事人，一方 | (qìyuē huò zhēnglùn de) dāngshìrén, yīfāng | （契约或革命的）矛盾，一方 | (qìyuē huò gémìng de) máodùn, yīfāng | (Sýmvasi í diaforá) | (Umowa lub spór) | (Ugovor ili spor) | (Ugovor ili spor) | (Sutartis ar ginčas) | (Dohovir abo spir) | (Dogovor ili spor) |
| 27 | （格式）涉及法律协议或论据的人或一群人 | (géshì) shèjí fǎlǜ xiéyì huò lùnjù de rén huò yīqún rén | （格式）涉及法律协议或论据的人或一群人 | (géshì) shèjí fǎlǜ xiéyì huò lùnjù de rén huò yīqún rén | (Format) Prósopo í omáda atómon pou emplékontai se nomikí symfonía í epicheírima | (Format) Osoba lub grupa osób zaangażowana w umowę lub spór prawny | (Format) Osoba ili grupa ljudi koji su uključeni u pravni sporazum ili raspravu | (Format) Osoba ili skupina ljudi koji su uključeni u pravni sporazum ili raspravu | (Formatas) Asmuo ar žmonių grupė, įtraukti į teisinį susitarimą ar argumentą | (Format) Lyudyna abo hrupa lyudey, yaki berutʹ uchastʹ u yurydychniy uhodi chy arhumenti | (Format) Litso ili gruppa lyudey, vovlechennykh v yuridicheskoye soglasheniye ili spor |
| 28 | the guilty/innocent party | the guilty/innocent party | 有罪/无辜的政党 | yǒuzuì/wúgū de zhèngdǎng | to énocho / athóo kómma | strona winna / niewinna | kriva / nevina stranka | kriva / nevina stranka | kalta / nekalta šalis | vynna / nevynna storona | vinovnaya / nevinnaya storona |
| 29 | 有罪的 / 无罪的一方 | yǒuzuì de/ wú zuì de yīfāng | 有罪的/无罪的一方 | yǒuzuì de/wú zuì de yīfāng | Énocho / athóo kómma | Strona winna / niewinna | Kriva / nevina stranka | Kriv / nevina stranka | Kaltas / nekaltas vakarėlis | Vynna / nevynna storona | Vinovnaya / nevinnaya storona |
| 30 | the contract can be terminated by either party with three months' notice | the contract can be terminated by either party with three months' notice | 合同可以在任何一方提前三个月通知的情况下终止 | hétóng kěyǐ zài rènhé yīfāng tíqián sān gè yuè tōngzhī de qíngkuàng xià zhōngzhǐ | i sýmvasi boreí na termatisteí apó opoiodípote méros me proeidopoíisi trión minón | umowa może zostać rozwiązana przez każdą ze stron z zachowaniem trzymiesięcznego okresu wypowiedzenia | ugovor može raskinuti bilo koja strana sa otkazom od tri meseca | ugovor može raskinuti bilo koja strana s otkazom od tri mjeseca | bet kuri šalis gali nutraukti sutartį apie tai pranešusi prieš tris mėnesius | kontrakt mozhe buty rozirvanyy budʹ-yakoyu storonoyu z poperednim povidomlennyam pro try misyatsi | dogovor mozhet byt' rastorgnut lyuboy iz storon s uvedomleniyem za tri mesyatsa |
| 31 | 合同的任何一方如提前三个月通知，均可终止本合同 | hétóng de rènhé yīfāng rú tíqián sān gè yuè tōngzhī, jūn kě zhōngzhǐ běn hétóng | 合同的任何一方如提前三个月通知，替代终止本合同 | hétóng de rènhé yīfāng rú tíqián sān gè yuè tōngzhī, tìdài zhōngzhǐ běn hétóng | Opoiodípote symvallómeno méros boreí na katangeílei ti sýmvasi me proeidopoíisi trión minón | Każda strona umowy może rozwiązać tę umowę z zachowaniem trzymiesięcznego okresu wypowiedzenia | Svaka strana ugovora može raskinuti ovaj ugovor sa otkazom od tri meseca | Svaka strana ugovora može raskinuti ovaj ugovor s otkazom od tri mjeseca | Bet kuri sutarties šalis gali nutraukti šią sutartį apie tai pranešusi prieš tris mėnesius | Budʹ-yaka storona dohovoru mozhe rozirvaty tsey dohovir z trymisyachnym poperedzhennyam | Lyubaya storona dogovora mozhet rastorgnut' dogovor s uvedomleniyem za tri mesyatsa. |
| 32 | see also | see also | 也可以看看 | yě kěyǐ kàn kàn | deíte epísis | patrz także | vidi takođe | vidi također | taip pat žr | dyv. takozh | smotri takzhe |
| 33 | injured party | injured party | 受害方 | shòuhài fāng | travmatisméno méros | strona poszkodowana | oštećena strana | oštećena strana | sužeista šalis | poterpila storona | poterpevshaya storona |
| 34 | third party | third party | 第三方 | dì sānfāng | tríto méros | strona trzecia | treća strana | treća strana | trečioji šalis | tretya storona | tret'ya storona |
| 35 | be (a) party to sth (formal) to be involved in an agreement or action | be (a) party to sth (formal) to be involved in an agreement or action | 成为（正式）参与协议或行动的一方 | chéngwéi (zhèngshì) cānyù xiéyì huò xíngdòng de yīfāng | na eínai (a) symvallómeno méros tou sth (epísimi) na symmetéchei se mia symfonía í mia enérgeia | być (a) stroną czegoś (formalnego), aby uczestniczyć w porozumieniu lub działaniu | biti (a) strana koja će (formalno) biti uključena u sporazum ili radnju | biti (a) stranka koja će (formalno) biti uključena u sporazum ili radnju | būti (a) šalimi (oficialia) dalyvauti susitarime ar veiksme | buty (a) storonoyu sth (formalʹno) braty uchastʹ u uhodi chy diyi | byt' (a) uchastnikom (formal'nym) uchastnikom soglasheniya ili deystviya |
| 36 | 参与，参加（协议或行动） | cānyù, cānjiā (xiéyì huò xíngdòng) | 参与，参加（协议或行动） | cānyù, cānjiā (xiéyì huò xíngdòng) | Symmetochí se | Weź udział w | Učestvujte u | Sudjelujte u | Dalyvaukite | Beritʹ uchastʹ u | Uchastvovat' v |
| 37 | to be party to a decision | to be party to a decision | 成为决定的一方 | chéngwéi juédìng de yīfāng | na symmetéchei se mia apófasi | być stroną decyzji | biti stranka u odluci | biti stranka u odluci | būti sprendimo šalimi | buty uchasnykom rishennya | byt' storonoy resheniya |
| 38 | 参与作出决议 | cānyù zuòchū juéyì | 参与做出决议 | cānyù zuò chū juéyì | Symmetéchete sti lípsi apofáseon | Weź udział w podejmowaniu decyzji | Učestvujte u donošenju odluka | Sudjelujte u donošenju odluka | Dalyvaukite priimant sprendimus | Braty uchastʹ u pryynyatti rishenʹ | Uchastvovat' v prinyatii resheniy |
| 39 | he refused to be a to any violence | he refused to be a to any violence | 他拒绝成为任何暴力 | tā jùjué chéngwéi rènhé bàolì | arniótan na eínai se opoiadípote vía | odmówił jakiejkolwiek przemocy | odbio je biti nasilnik | odbio je biti nasilnik | jis atsisakė būti bet kokio smurto dalyvis | vin vidmovyvsya buty budʹ-yakym nasylʹstvom | on otkazalsya byt' lyubym nasiliyem |
| 40 | 他治绝参与任何暴力活动 | tā zhì jué cānyù rènhé bàolì huódòng | 他治绝参与任何暴力活动 | tā zhì jué cānyù rènhé bàolì huódòng | Symmetochí se opoiadípote vía | Udział w każdej przemocy | Učešće u bilo kojem nasilju | Sudjelovanje u bilo kojem nasilju | Dalyvavimas bet kokiame smurte | Uchastʹ u budʹ-yakomu nasylʹstvi | Uchastiye v lyubom nasilii |
| 41 | 他拒绝成为任何暴力 | tā jùjué chéngwéi rènhé bàolì | 他拒绝成为任何暴力 | tā jùjué chéngwéi rènhé bàolì | Arneítai na eínai opoiadípote vía | Odmawia jakiejkolwiek przemocy | Odbija da bude nasilje | Odbija svako nasilje | Jis atsisako bet kokio smurto | Vin vidmovlyayetʹsya vid budʹ-yakoho nasylʹstva | On otkazyvayetsya ot lyubogo nasiliya |
| 42 | parties | parties | 派对 | pàiduì | symvallómena méri | imprezy | zabave | stranke | vakarėliai | partiy | storony |
| 43 | partying | partying | 开派对 | kāi pàiduì | párti | imprezowanie | žurke | žurka | vakarėliai | hulyannya | gulyanka |
| 44 | partied | partied | 参加 | cānjiā | dianémontai | bawił się | partied | tulumarili | partizanavo | uchasnyk | Politicheskiye partii |
| 45 | partied | partied | 参加 | cānjiā | dianémontai | bawił się | partied | tulumarili | partizanavo | uchasnyk | Politicheskiye partii |
| 46 | (informaf) to enjoy yourself, especially by eating, drinking alcohol and dancing | (informaf) to enjoy yourself, especially by eating, drinking alcohol and dancing | （informaf）尽情享受，尤其是通过饮食，饮酒和跳舞 | (informaf) jìnqíng xiǎngshòu, yóuqí shì tōngguò yǐnshí, yǐnjiǔ hé tiàowǔ | (informaf) gia na apoláfsete ton eaftó sas, eidiká me to fagitó, to potó me to alkoól kai to choró | (informaf), aby dobrze się bawić, zwłaszcza jedząc, pijąc alkohol i tańcząc | (informaf) da biste uživali, posebno jedući, pijući alkohol i plešući | (informaf) za uživanje u sebi, pogotovo jedući, pijući alkohol i plešući | (informaf) džiaugtis savimi, ypač valgant, vartojant alkoholį ir šokant | (informaf) nasolodzhuvatysya soboyu, osoblyvo vzhyvayuchy yizhu, vzhyvayuchy alkoholʹ ta tantsi | (informatsiya), chtoby poluchat' udovol'stviye, osobenno ot yedy, alkogolya i tantsev |
| 47 | 寻欢作乐；吃喝玩乐 | xún huān zuòlè; chīhē wánlè | 寻欢作乐；吃喝玩乐 | xún huān zuòlè; chīhē wánlè | Gia na diaskedásete, na fáte kai na pieíte | Bawić się; jeść i pić | Zabaviti se, jesti i piti | Zabaviti se, jesti i piti | Linksmintis, valgyti ir gerti | Veselytysya; yisty i pyty | Veselit'sya, yest' i pit' |
| 48 | they were out partying every night. | they were out partying every night. | 他们每天晚上都出去聚会。 | tāmen měitiān wǎnshàng dū chūqù jùhuì. | ítan éxo párti káthe vrády. | co wieczór imprezowali. | zabavljali su se svake večeri. | zabavljali su se svake večeri. | jie vakarėdavo kiekvieną vakarą. | vony provodyly vechirky shchovechora. | oni provodili vecherinki kazhduyu noch'. |
| 49 | 他们每晚都外出寻欢作乐 | Tāmen měi wǎn dōu wàichū xún huān zuòlè | 他们每晚都外出寻欢作乐 | Tāmen měi wǎn dōu wàichū xún huān zuòlè | Vgaínoun gia diaskédasi káthe vrády | Każdej nocy wychodzą dla zabawy | Oni izlaze na zabavu svake večeri | Izlaze na zabavu svake večeri | Jie kiekvieną vakarą išeina linksmintis | Vony vykhodyatʹ na rozvahu shchovechora | Oni gulyayut kazhdyy vecher |
| 50 | party favors | party favors | 政党厚待 | zhèngdǎng hòudài | symvallómena méri evnoeí | sprzyja partii | stranke favoriziraju | stranačke favorizacije | vakarėlių palankumas | partiyni prykhylʹnosti | vecherinki |
| 51 | also | also | 也 | yě | epísis | także | takođe | također | taip pat | takozh | takzhe |
| 52 | favors | favors | 偏爱 | piān'ài | evnoeí | przysługi | favorizira | favorizira | palankumas | prykhylʹnosti | blagosklonnosti |
| 53 | small gifts that are often given to children at a party | small gifts that are often given to children at a party | 通常在聚会上送给孩子的小礼物 | tōngcháng zài jùhuì shàng sòng gěi háizi de xiǎo lǐwù | mikrá dóra pou dídontai sychná se paidiá se éna párti | drobne upominki, które często są wręczane dzieciom na przyjęciu | mali pokloni koji se deci često daju na zabavi | mali pokloni koji se često daju djeci na zabavi | mažos dovanėlės, kurios dažnai teikiamos vaikams vakarėlyje | nevelyki podarunky, yaki chasto daruyutʹ dityam na vechirtsi | nebol'shiye podarki, kotoryye chasto daryat detyam na vecherinke |
| 54 | (聚会上赠给儿童的）小礼品 | (jùhuì shàng zèng gěi értóng de) xiǎo lǐpǐn | （聚会上赠给儿童的）小礼品 | (jùhuì shàng zèng gěi értóng de) xiǎo lǐpǐn | Éna mikró dóro gia éna paidí se éna párti | Mały prezent dla dziecka na imprezie | Mali poklon za dete na zabavi | Mali poklon za dijete na zabavi | Maža dovana vaikui vakarėlyje | Malenʹkyy podarunok dlya dytyny na vechirtsi | Malen'kiy podarok dlya rebenka na vecherinke |
| 55 | party goer | party goer | 参加派对的人 | cānjiā pàiduì de rén | party goer | imprezowicz | parti goer | party goer | šventės dalyvis | vechirka | tusovshchik |
| 56 | a person who enjoys going to parties or who is a guest at a particular party | a person who enjoys going to parties or who is a guest at a particular party | 一个喜欢参加聚会或是某个聚会的客人的人 | yīgè xǐhuān cānjiā jùhuì huò shì mǒu gè jùhuì de kèrén de rén | éna prósopo pou apolamvánei na páei se párti í pou eínai episképtis se éna synkekriméno symvallómeno méros | osoba, która lubi chodzić na imprezy lub jest gościem na konkretnej imprezie | osoba koja uživa u zabavama ili je gost na određenoj zabavi | osoba koja uživa u odlasku na zabave ili gost na određenoj zabavi | asmuo, kuriam patinka eiti į vakarėlius ar kuris yra svečias tam tikrame vakarėlyje | lyudyna, yaka lyubytʹ khodyty na vechirky abo hostya na pevniy vechirtsi | chelovek, kotoryy lyubit khodit' na vecherinki ili kto gost' na opredelennoy vecherinke |
| 57 | 爱参加象会的人；聚今的客人 | ài cānjiā xiàng huì de rén; jù jīn de kèrén | 爱参加象会的人；聚今的客人 | ài cānjiā xiàng huì de rén; jù jīn de kèrén | Ánthropoi pou epithymoún na parakolouthísoun synantíseis eléfanta, episképtes pou synkentrónontai símera | Ludzie, którzy lubią uczestniczyć w zebraniach słoni; goście, którzy zbierają się dzisiaj | Ljudi koji vole prisustvovati sastancima slonova; gosti koji se danas okupljaju | Ljudi koji vole prisustvovati sastancima slonova, gosti koji se danas okupljaju | Žmonės, kuriems patinka lankyti dramblių susitikimus; | Lyudy, yaki lyublyatʹ vidviduvaty slonovi zustrichi; hosti, yaki zbyrayutʹsya sʹohodni | Lyudi, kotoryye lyubyat poseshchat' vstrechi so slonami, gosti, kotoryye sobirayutsya segodnya |
| 58 | party line | party line | 派对线 | pàiduì xiàn | kómma | linia imprezowa | parti line | stranačka linija | vakarėlių linija | partiyna liniya | partiynaya liniya |
| 59 | the official opinions and policies of a political party, which members are expected to support | the official opinions and policies of a political party, which members are expected to support | 政党的官方意见和政策，希望成员支持 | zhèngdǎng de guānfāng yìjiàn hé zhèngcè, xīwàng chéngyuán zhīchí | tis epísimes apópseis kai politikés enós politikoú kómmatos, ta opoía ta méli anaménetai na ypostiríxoun | oficjalne opinie i polityka partii politycznej, którą członkowie poprą | zvanična mišljenja i politike političke stranke, od kojih se očekuje da podrže članove | službena mišljenja i politike političke stranke, od kojih se očekuje potpora članova | oficialios politinės partijos nuomonės ir politika, kuriai tikimasi narių palaikymo | ofitsiyna dumka ta polityka politychnoyi partiyi, yaku, yak ochikuyetʹsya, pidtrymayutʹ chleny | ofitsial'nyye mneniya i politika politicheskoy partii, chleny kotoroy dolzhny podderzhat' |
| 60 | 政党的路线 | zhèngdǎng de lùxiàn | 政党的路线 | zhèngdǎng de lùxiàn | Grammí kómmatos | Linia imprezowa | Parti line | Stranka linija | Vakarėlių linija | Partiya liniyi | Vecherinka |
| 61 | see toe | see toe | 看脚趾 | kàn jiǎozhǐ | deíte toe | zobaczyć palec u nogi | vidi nožni prst | vidi nožni prst | pamatyti koją | bachyty nosok | videt' palets |
| 62 | party piece | party piece | 派对片 | pàiduì piàn | kommáti kómma | impreza | parti komad | komad za zabavu | partijos gabalas | partiya | vecherinka |
| 63 | 派对片 | pàiduì piàn | 派对片 | pàiduì piàn | Kómma tainía | Film imprezowy | Parti film | Party film | Vakarėlio filmas | Vechirka filʹm | Vecherinka kino |
| 64 | ( informal) a thing that sb does to entertain people, especially at parties, for example singing a song | (informal) a thing that sb does to entertain people, especially at parties, for example singing a song | （非正式的）某人为了娱乐别人而做的事情，特别是在聚会上，例如唱歌 | (fēi zhèngshì de) mǒu rén wéi le yúlè biérén ér zuò de shìqíng, tèbié shì zài jùhuì shàng, lìrú chànggē | (átypi) káti pou kánei gia na diaskedásei tous anthrópous, eidiká se kómmata, gia parádeigma tragoudóntas éna tragoúdi | (nieformalne) coś, co ktoś robi, aby zabawiać ludzi, szczególnie na przyjęciach, na przykład śpiewając piosenkę | (neformalno) stvar koja sb čini da zabavi ljude, naročito na zabavama, na primer, pevanje pesme | (neformalna) stvar koja sb čini za zabavu ljudi, posebno na zabavama, na primjer pjevanje pjesme | (neformalus) dalykas, kurį sb daro linksmindamas žmones, ypač vakarėliuose, pavyzdžiui, dainuodamas dainą | (neformalʹna) rich, yaku sb robytʹ dlya rozvahy lyudey, osoblyvo na vechirkakh, napryklad, spivu pisni | (neformal'noye), chto sb delayet dlya razvlecheniya lyudey, osobenno na vecherinkakh, naprimer, peniye pesni |
| 65 | (聚会上的某项）娱乐活动 | (jùhuì shàng de mǒu xiàng) yúlè huódòng | （聚会上的某项）娱乐活动 | (jùhuì shàng de mǒu xiàng) yúlè huódòng | (Káti se párti) psychagogía | (Coś na imprezie) rozrywka | (Nešto na zabavi) zabava | (Nešto na zabavi) zabava | (Kažkas vakarėlyje) pramogos | (Shchosʹ na vechirtsi) rozvahy | (Chto-to na vecherinke) razvlecheniya |
| 66 | （非正式的）某人为了娱乐他人而做的事情，特别是在聚会上，例如唱歌 | (fēi zhèngshì de) mǒu rén wéi le yúlè tārén ér zuò de shìqíng, tèbié shì zài jùhuì shàng, lìrú chànggē | （非正式的）某人为了娱乐他人而做的事情，特别是在聚会上，例如唱歌 | (fēi zhèngshì de) mǒu rén wéi le yúlè tārén ér zuò de shìqíng, tèbié shì zài jùhuì shàng, lìrú chànggē | (Átypi) ti kánei kápoios gia na psychagogísei tous állous, eidiká se méri ópos to tragoúdi | (Nieformalne) to, co ktoś robi, aby zabawiać innych, szczególnie na przyjęciach takich jak śpiew | (Neformalno) šta neko radi da bi zabavljao druge, posebno na zabavama kao što je pevanje | (Neformalno) što netko čini kako bi zabavljao druge, posebno na zabavama poput pjevanja | (Neoficialus) ką kažkas daro, kad linksmintų kitus, ypač tokiuose vakarėliuose kaip dainavimas | (Neformalʹno) te, shcho khtosʹ robytʹ, shchob rozvazhyty inshykh, osoblyvo na takykh vechirkakh, yak spiv | (Neofitsial'no), chto kto-to delayet, chtoby razvlech' drugikh, osobenno na vecherinkakh, takikh kak peniye |
| 67 | party political | party political | 政党政治 | zhèngdǎng zhèngzhì | politikó kómma | partia polityczna | partijski politički | stranačka politička | partinis politinis | partiynyy politychnyy | partiyno-politicheskiy |
| 68 | made by or related to a political party | made by or related to a political party | 由政党建立或与政党有关 | yóu zhèngdǎng jiànlì huò yǔ zhèngdǎng yǒuguān | pou gínontai apó í schetízontai me éna politikó kómma | wykonane przez partię polityczną lub z nią powiązane | sačinila ili povezana sa političkom strankom | sastavljena ili povezana s političkom strankom | pagamintos ar susijusios su politine partija | skladeni politychnoyu partiyeyu abo pov'yazani z neyu | sdelano ili svyazano s politicheskoy partiyey |
| 69 | 政党的；党派政治的 | zhèngdǎng de; dǎngpài zhèngzhì de | 政党的；党派政治的 | zhèngdǎng de; dǎngpài zhèngzhì de | Partizán | Partyzant | Partizane | Političkih stranaka, političkih stranaka | Partizanas | Partyzan | Partizanskiye politiki, politicheskiye partii |
| 70 | a party political broadcast | a party political broadcast | 政党政治广播 | zhèngdǎng zhèngzhì guǎngbò | mia politikí ekpompí tou kómmatos | partia polityczna | stranačka politička emisija | stranačka politička emisija | partijos politinė laida | partiyna politychna translyatsiya | politicheskaya translyatsiya partii |
| 71 | 金派知治广播 | jīn pài zhīzhì guǎngbò | 金派知治广播 | jīn pài zhīzhì guǎngbò | Kimpa Zhizhi Broadcasting | Kimpa Zhizhi Broadcasting | Kimpa Zhizhi Broadcasting | Kimpa Zhizhi Broadcasting | „Kimpa Zhizhi“ transliacija | Translyatsiya Kimpa Zhyzhi | Kimpa Zhizhi Broadcasting |
| 72 | party politics | party politics | 政党政治 | zhèngdǎng zhèngzhì | kómma politikí | polityka partii | partijska politika | stranačka politika | partijos politika | partiyna polityka | partiynaya politika |
| 73 | political activity that involves political parties | political activity that involves political parties | 涉及政党的政治活动 | shèjí zhèngdǎng de zhèngzhì huódòng | politikí drastiriótita pou perilamvánei politiká kómmata | działalność polityczna obejmująca partie polityczne | politička aktivnost koja uključuje političke stranke | politička aktivnost koja uključuje političke stranke | politinė veikla, kurioje dalyvauja politinės partijos | politychna diyalʹnistʹ, yaka peredbachaye politychni partiyi | politicheskaya deyatel'nost' s uchastiyem politicheskikh partiy |
| 74 | 政党政治 | zhèngdǎng zhèngzhì | 政党政治 | zhèngdǎng zhèngzhì | Politikí kommáton | Polityka partyjna | Partijska politika | Partijska politika | Partijos politika | Partiyna polityka | Partiynaya politika |
| 75 | 涉及政党的政治活动 | shèjí zhèngdǎng de zhèngzhì huódòng | 涉及政党的政治活动 | shèjí zhèngdǎng de zhèngzhì huódòng | Politikés drastiriótites me politiká kómmata | Działania polityczne z udziałem partii politycznych | Političke aktivnosti koje uključuju političke stranke | Političke aktivnosti koje uključuju političke stranke | Politinė veikla, kurioje dalyvauja politinės partijos | Politychna diyalʹnistʹ za uchastyu politychnykh partiy | Politicheskaya deyatel'nost' s uchastiyem politicheskikh partiy |
| 76 | the President should stand above party politics | the President should stand above party politics | 总统应高于政党政治 | zǒngtǒng yīng gāo yú zhèngdǎng zhèngzhì | o Próedros prépei na statheí páno apó tin politikí tou kómmatos | Prezydent powinien stać ponad polityką partyjną | predsednik treba da stoji iznad stranačke politike | predsjednik bi trebao stajati iznad stranačke politike | prezidentas turėtų stovėti aukščiau partinės politikos | Prezydent povynen stoyaty nad politykoyu partiyi | prezident dolzhen stoyat' vyshe partiynoy politiki |
| 77 | 总统应当置身于政党政治之上 | zǒngtǒng yīngdāng zhìshēn yú zhèngdǎng zhèngzhì zhī shàng | 总统任置身于政党政治之上 | zǒngtǒng rèn zhìshēn yú zhèngdǎng zhèngzhì zhī shàng | O próedros prépei na eínai páno apó tin politikí tou kómmatos | Prezydent powinien być ponad polityką partyjną | Predsednik bi trebalo da bude iznad stranačke politike | Predsjednik bi trebao biti iznad stranačke politike | Prezidentas turėtų būti aukščiau partijos politikos | Prezydent povynen buty vyshche partiynoyi polityky | Prezident dolzhen byt' vyshe partiynoy politiki |
| 78 | Many people think that party politics should not enter into toed government | Many people think that party politics should not enter into toed government | 许多人认为党派政治不应该加入党派政府 | xǔduō rén rènwéi dǎngpài zhèngzhì bù yìng gāi jiārù dǎngpài zhèngfǔ | Polloí ánthropoi pistévoun óti i politikí tou kómmatos den prépei na eisérchetai stin kyvérnisi | Wiele osób uważa, że polityka partyjna nie powinna wchodzić w działania rządu | Mnogi ljudi misle da partijska politika ne bi trebalo da ulazi u vladu | Mnogi ljudi misle da partijska politika ne bi trebala ulaziti u vladu | Daugelis žmonių mano, kad partijos politika neturėtų sudaryti vyriausybės | Bahato lyudey vvazhayutʹ, shcho partiyna polityka ne povynna vkhodyty v uryadovyy uryad | Mnogiye schitayut, chto partiynaya politika ne dolzhna vkhodit' v podchineniye vlasti |
| 79 | 许去人都认为，地方政府内不应拉帮结派 | xǔ qù rén dōu rènwéi, dìfāng zhèngfǔ nèi bù yìng lā bāng jié pài | 许去人都认为，地方政府内涉拉帮结派 | xǔ qù rén dōu rènwéi, dìfāng zhèngfǔ nèi shè lā bāng jié pài | O Xu Qu pistévei óti den prépei na ypárchoun symmoríes stin topikí kyvérnisi | Xu Qu uważa, że w samorządzie nie powinno być żadnych gangów | Ksu Ku smatra da u lokalnoj vladi ne bi trebalo biti nikakvih bandi | Xu Qu vjeruje da u lokalnoj vlasti ne bi trebalo biti nikakvih bandi | Xu Qu mano, kad vietos vyriausybėje neturėtų būti gaujų | Syu Ku vvazhaye, shcho v mistseviy vladi ne povynno buty band | Syuy Tsyuy schitayet, chto v mestnom pravitel'stve ne dolzhno byt' band |
| 80 | party pooper (informal) a person who does not want to take part in an enjoyable activity and spoils the fun for other people | party pooper (informal) a person who does not want to take part in an enjoyable activity and spoils the fun for other people | 不愿意参加有趣的活动并破坏他人乐趣的人（非正式） | bù yuànyì cānjiā yǒuqù de huódòng bìng pòhuài tārén lèqù de rén (fēi zhèngshì) | (anepísimi) átomo pou den thélei na lávei méros se mia efcháristi drastiriótita kai chaláei ti diaskédasi gia állous anthrópous | imprezowy pooper (nieformalny) osoba, która nie chce brać udziału w przyjemnej działalności i psuje zabawę innym osobom | zabavna zabava (neformalna) osoba koja ne želi da učestvuje u ugodnoj aktivnosti i pokvari zabavu drugim ljudima | party pooper (neformalna) osoba koja ne želi sudjelovati u ugodnoj aktivnosti i pokvariti zabavu drugim ljudima | vakarėlis neturtingesnis (neformalus) asmuo, kuris nenori dalyvauti malonioje veikloje ir gadina linksmybes kitiems žmonėms | tusovka (neofitsiyna) lyudyna, yaka ne khoche braty uchastʹ u pryyemniy diyalʹnosti ta psuye rozvahy inshym lyudyam | vecherinka pooper (neformal'naya) chelovek, kotoryy ne khochet prinimat' uchastiye v priyatnom zanyatii i portit vesel'ye drugim lyudyam |
| 81 | (在聚会等上)令众人扫兴者 | (zài jùhuì děng shàng) lìng zhòngrén sǎoxìng zhě | （在聚会等上）令众人扫兴者 | (zài jùhuì děng shàng) lìng zhòngrén sǎoxìng zhě | (Se méri, klp.) Demolishers | (Na przyjęciach itp.) Rozbiórki | (Na zabavama i sl.) Rušitelji | (Na zabavama i sl.) Rušitelji | (Vakarėliuose ir pan.) Griovėjai | (Na vechirkakh toshcho) znosnyky | (Na vecherinkakh i t. D.) |
| 82 | 不愿意参加有趣的活动而破坏他人乐趣的人（非正式） | bù yuànyì cānjiā yǒuqù de huódòng ér pòhuài tārén lèqù de rén (fēi zhèngshì) | 不愿意参加有趣的活动而破坏他人乐趣的人（非正式） | bù yuànyì cānjiā yǒuqù de huódòng ér pòhuài tārén lèqù de rén (fēi zhèngshì) | Átoma pou den epithymoún na symmetéchoun se drastiriótites diaskédasis kai na katastrépsoun ti diaskédasi ton állon (átypi) | Ludzie, którzy nie chcą brać udziału w zabawnych zajęciach i psują zabawę innym | Ljudi koji ne žele da učestvuju u zabavnim aktivnostima i potkopavaju tuđu zabavu (neformalno) | Ljudi koji ne žele sudjelovati u zabavnim aktivnostima i upropaštavaju tuđu zabavu | Žmonės, nenorintys dalyvauti linksmoje veikloje ir griauti kitų linksmybes | Lyudy, yaki ne bazhayutʹ braty uchastʹ u rozvazhalʹnykh zakhodakh i ruynuyutʹ chuzhi zadovolennya | Lyudi, kotoryye ne zhelayut uchastvovat' v zabavnykh deystviyakh i razrushayut udovol'stviye drugikh |
| 83 | party spirit the sort of mood in which you can enjoy a party and have fun | party spirit the sort of mood in which you can enjoy a party and have fun | 派对精神那种可以享受聚会和娱乐的心情 | pàiduì jīngshén nà zhǒng kěyǐ xiǎngshòu jùhuì hé yúlè de xīnqíng | to pnevmatikó pnévma to eídos tis diáthesis sto opoío boreíte na apoláfsete éna párti kai na diaskedásete | duch imprezowy, w którym można cieszyć się imprezą i dobrze się bawić | parti duh vrsta raspoloženja u kojem možete uživati u zabavi i zabaviti se | party duh vrsta raspoloženja u kojem možete uživati u zabavi i zabaviti se | vakarėlio dvasia - tokia nuotaika, kurioje galėsite mėgautis vakarėliu ir linksmintis | partiynyy dukh takyy nastriy, v yakomu mozhna nasolodytysya vechirkoyu ta rozvazhytysya | dukh vecherinki - nastroyeniye, v kotorom vy mozhete naslazhdat'sya vecherinkoy i veselit'sya |
| 84 | 社交情结；爱社交的心情 | shèjiāo qing jié; ài shèjiāo de xīnqíng | 社交情结；爱社交的心情 | shèjiāo qing jié; ài shèjiāo de xīnqíng | Koinonikó synkrótima | Kompleks społeczny | Društveni kompleks | Društveni kompleks | Socialinis kompleksas | Sotsialʹnyy kompleks | Sotsial'nyy kompleks |
| 85 | party wall noun a wall that divides two buildings or rooms and belongs to both owners | party wall noun a wall that divides two buildings or rooms and belongs to both owners | 宴会墙，是指将两座建筑物或房间分开并属于所有人的墙 | yànhuì qiáng, shì zhǐ jiāng liǎng zuò jiànzhú wù huò fángjiān fēnkāi bìng shǔyú suǒyǒu rén de qiáng | to orizóntio toíchoma toíchou pou chorízei dýo ktíria í domátia kai aníkei kai stous dýo idioktítes | ściana imprezowa rzeczownik ściana, która dzieli dwa budynki lub pokoje i należy do obu właścicieli | parti vall imenuje zid koji deli dve zgrade ili sobe i pripada obema vlasnicima | party wall imenuje zid koji dijeli dvije zgrade ili sobe i pripada obojici vlasnika | vakarėlių sienos daiktavardis siena, skirianti du pastatus ar kambarius ir priklausanti abiem savininkams | party wall imennyk stina, yaka rozdilyaye dvi budivli abo kimnaty i nalezhytʹ obom vlasnykam | party wall noun stena, kotoraya razdelyayet dva zdaniya ili komnaty i prinadlezhit oboim vladel'tsam |
| 86 | 界墙；隔断墙；共用墙 | jiè qiáng; géduàn qiáng; gòngyòng qiáng | 界墙；隔断墙；共用墙 | jiè qiáng; géduàn qiáng; gòngyòng qiáng | To toíchoma tou oríou, to toíchoma diachorismoú, o koinós toíchos | Ściana graniczna; ściana działowa; ściana wspólna | Granični zid; Pregradni zid; Zajednički zid | Granični zid; Pregradni zid; Zajednički zid | Ribojanti siena; pertvara; bendroji siena | Prykordonna stina; perehorodka; zahalʹna stina | Granichnaya stena; peregorodka; obshchaya stena |
| 87 | parvenu | parvenu | 帕尔文 | pà ěr wén | parvenu | parvenu | parvenu | skorojević | parvenu | parvenyu | vyskochka |
| 88 | parvenus | parvenus | 帕文努斯 | pà wén nǔ sī | parvenus | Parvenus | parvenus | parvenus | parvenus | parvenyus | vyskochki |
| 89 | (formal, disapproving) a person from a low social or economic position who has suddenly become rich or powerful | (formal, disapproving) a person from a low social or economic position who has suddenly become rich or powerful | （正式的，反对的）社会或经济地位低下的人突然变得富有或强大 | (zhèngshì de, fǎnduì de) shèhuì huò jīngjì dìwèi dīxià de rén túrán biàn dé fùyǒu huò qiángdà | (typikó, apodokimastikó) éna átomo apó chamilí koinonikí í oikonomikí thési pou échei xafniká gínei ploúsio í ischyró | (formalne, dezaprobujące) osoba o niskiej pozycji społecznej lub ekonomicznej, która nagle stała się bogata lub potężna | (formalna, neodobravajuća) osoba iz niskog socijalnog ili ekonomskog položaja koja je iznenada postala bogata ili moćna | (formalna, neodobravajuća) osoba iz niskog socijalnog ili ekonomskog položaja koja je iznenada postala bogata ili moćna | (oficialus, nepritariantis) žemos socialinės ar ekonominės padėties asmeniui, kuris staiga tapo turtingu ar galingu | (formalʹna, neskhvalʹna) lyudyna z nyzʹkoho sotsialʹnoho chy ekonomichnoho stanovyshcha, yaka raptovo stala bahatoyu chy vladnoyu | (formal'no, neodobritel'no) chelovek s nizkim sotsial'nym ili ekonomicheskim polozheniyem, vnezapno stavshiy bogatym ili vliyatel'nym |
| 90 | 暴发户；新贵 | bàofā hù; xīnguì | 暴发户；新贵 | bàofā hù; xīnguì | Epanekkínisi | Upstart | Upstart | Laktaroš; laktaroš | Pradėti | Na pochatku | Upstart; vyskochka |
| 91 | pascal | pascal | 帕斯卡 | pàsīkǎ | pascal | pascal | pascal | paskal | paskalis | paskalʹ | paskal' |
| 92 | ({abbr. Pa) the standard unit for measuring pressure | ({abbr. Pa) the standard unit for measuring pressure | （{abbr.Pa）测量压力的标准单位 | ({abbr.Pa) cèliáng yālì de biāozhǔn dānwèi | ({abbr Pa) tin typikí monáda métrisis tis píesis | ({skrót) Pa) standardowa jednostka pomiaru ciśnienia | ({abbr. Pa) standardna jedinica za merenje pritiska | ({ap. Pa) standardna jedinica za mjerenje tlaka | ({abbr. Pa) - standartinis slėgio matavimo vienetas | ({abr. Pa) standartnyy blok dlya vymiryuvannya tysku | ({sokr. Pa) standartnaya yedinitsa izmereniya davleniya |
| 93 | 帕（斯卡) (标准压强单位） | pà (sī kǎ) (biāozhǔn yāqiáng dānwèi) | 帕（斯卡）（标准压强单位） | pà (sī kǎ)(biāozhǔn yāqiáng dānwèi) | Pa (ska) (typopoiiméni monáda píesis) | Pa (ska) (standardowa jednostka ciśnienia) | Pa (ska) (standardna jedinica za pritisak) | Pa (ska) (standardna tlačna jedinica) | Pa (ska) (standartinis slėgio vienetas) | Pa (ska) (standartna odynytsya tysku) | Pa (ska) (standartnaya yedinitsa davleniya) |
| 94 | Pascal | Pascal | 帕斯卡 | pàsīkǎ | Pascal | Pascal | Pascal | paskal | Paskalis | Paskalʹ | paskal' |
| 95 | PASCAL a language used for writing programs for computer systems | PASCAL a language used for writing programs for computer systems | PASCAL一种用于编写计算机系统程序的语言 | PASCAL yī zhǒng yòng yú biānxiě jìsuànjī xìtǒng chéngxù de yǔyán | To PASCAL eínai mia glóssa pou chrisimopoieítai gia ti sýntaxi programmáton gia systímata ypologistón | PASCAL język używany do pisania programów dla systemów komputerowych | PASCAL jezik koji se koristi za pisanje programa za računarske sisteme | PASCAL jezik koji se koristi za pisanje programa za računalne sustave | PASCAL kalba, naudojama kompiuterių sistemų programoms rašyti | PASCAL - mova, yaka vykorystovuyetʹsya dlya napysannya prohram dlya komp'yuternykh system | PASCAL yazyk, ispol'zuyemyy dlya napisaniya programm dlya komp'yuternykh sistem |
| 96 | 帕斯卡语言 | pàsīkǎ yǔyán | 帕斯卡语言 | pàsīkǎ yǔyán | Glóssa Pascal | Język pascal | Pascal jezik | Pascal jezik | Paskalio kalba | Paskalʹsʹka mova | YAzyk Paskal' |
| 97 | Pascal (计算机系统编程）语言 | Pascal (jìsuànjī xìtǒng biānchéng) yǔyán | Pascal（计算机系统编程）语言 | Pascal(jìsuànjī xìtǒng biānchéng) yǔyán | Pascal (Programmatismós Systímatos Ypologistón) | Język Pascal (programowanie systemu komputerowego) | Pascal (programiranje računarskog sistema) | Pascal (programiranje računalnog sustava) | Paskalio (kompiuterinių sistemų programavimo) kalba | Paskalʹ (prohramuvannya komp'yuternoyi systemy) | Pascal (komp'yuternoye sistemnoye programmirovaniye) yazyk |
| 98 | paschal (formal) | paschal (formal) | 逾越节（正式） | yúyuè jié (zhèngshì) | paschalikí (typikí) | paschalny (formalny) | pashalni (formalni) | pashalni (formalni) | velykinis (oficialus) | paskhalʹnyy (formalʹnyy) | paskhal'nyy (formal'nyy) |
| 99 | relating to Easter | relating to Easter | 关于复活节 | guānyú fùhuó jié | schetiká me to Páscha | odnoszące się do Wielkanocy | koji se odnose na Uskrs | koji se odnose na Uskrs | susijusius su Velykomis | shcho stosuyutʹsya Velykodnya | otnosyashchiyesya k Paskhe |
| 100 | 复活节的 | fùhuó jié de | 复活节的 | fùhuó jié de | Páscha | Wielkanoc | Uskrs | Uskrs | Velykos | Velykdenʹ | paskhal'nyy |
| relating to the Jewish Passover | relating to the Jewish Passover | 关于犹太逾越节 | guānyú yóutài yúyuè jié | schetiká me to Evraïkó Páscha | odnoszące się do żydowskiej Paschy | koji se odnosi na jevrejsku Pashu | koji se odnose na židovsku Pashu | susijusius su žydų Pascha | shcho stosuyutʹsya yevreysʹkoyi Paskhy | otnosyashchiyesya k yevreyskoy Paskhe | |
| 102 | 逾越节的 | yúyuè jié de | 逾越节的 | yúyuè jié de | Páscha | Pascha | Pasha | Pasha | Pascha | Paskha | Pesakh |
| 103 | pas de deux | pas de deux | 双人舞 | shuāngrénwǔ | pas de deux | pas de deux | pas de deuk | pas de deux | pas de deux | pas de deux | Pa-de-de |
| 104 | pas de deux | pas de deux | 双人舞 | shuāngrénwǔ | pas de deux | pas de deux | pas de deuk | pas de deux | pas de deux | pas de deux | Pa-de-de |
| 105 | 双人舞 | shuāngrénwǔ | 双人舞 | shuāngrénwǔ | Duo | Duet | Duo | Ples za dve osobe | Duetas | Duet | Pa-de-de |
| 106 | (from French) a dance, often part of a ballet, that is performed by two people | (from French) a dance, often part of a ballet, that is performed by two people | （来自法国）由两个人表演的舞蹈，通常是芭蕾舞的一部分 | (láizì fàguó) yóu liǎng gèrén biǎoyǎn de wǔdǎo, tōngcháng shì bālěiwǔ de yībùfèn | (apó ta galliká) énas chorós, sychná méros enós balétou, pou ekteleítai apó dýo átoma | (z francuskiego) taniec, często będący częścią baletu, wykonywany przez dwie osoby | (od francuskog) ples, često deo baleta, koji izvode dve osobe | (od francuskog) ples, često dio baleta, koji izvode dvije osobe | (iš prancūzų kalbos) šokis, dažnai baleto dalis, kurį atlieka du žmonės | (z frantsuzʹkoyi movy) tanetsʹ, chasto chastyna baletu, yaku vykonuyutʹ dvi lyudyny | (ot frantsuzskogo) tanets, chasto chast' baleta, v ispolnenii dvukh chelovek |
| 107 | (色蕾舞等中的）双人舞 | (sè lěi wǔ děng zhōng de) shuāngrénwǔ | （色蕾舞等中的）双人舞 | (sè lěi wǔ děng zhōng de) shuāngrénwǔ | Duo | Duet | Duo | (Na balet i slično) pas de deux | Duetas | Duet | (Iz baleta i t.p.), pa-de-de |
| 108 | （来自法国）由两个人表演的舞蹈，通常是芭蕾舞的一部分 | (láizì fàguó) yóu liǎng gèrén biǎoyǎn de wǔdǎo, tōngcháng shì bālěiwǔ de yībùfèn | （来自法国）由两个人表演的舞蹈，通常是芭蕾舞的一部分 | (láizì fàguó) yóu liǎng gèrén biǎoyǎn de wǔdǎo, tōngcháng shì bālěiwǔ de yībùfèn | (Apó ti Gallía) énas chorós pou ekteleítai apó dýo átoma, syníthos méros tou balétou | (Z Francji) taniec wykonywany przez dwie osoby, zwykle część baletu | (Iz Francuske) ples koji su izvodile dve osobe, obično deo baleta | (Iz Francuske) ples koji su izvodile dvije osobe, obično dio baleta | (Iš Prancūzijos) šokis, kurį atlieka du žmonės, dažniausiai tai yra baleto dalis | (Z Frantsiyi) tanetsʹ u vykonanni dvokh lyudey, yak pravylo, chastyna baletu | (Iz Frantsii) tanets v ispolnenii dvukh chelovek, obychno chast' baleta |
| 109 | pashmina | pashmina | 帕什米纳 | pà shén mǐ nà | pasmína | pasztina | pashmina | Pashmina | pashmina | pashmina | pashminy |
| 110 | a long piece of cloth made of fine soft wool from a type of goat and worn by a woman around the shoulders | a long piece of cloth made of fine soft wool from a type of goat and worn by a woman around the shoulders | 一块长的布，用柔软的羊毛制成，用一种山羊制成，女人围在肩膀上 | yīkuài cháng de bù, yòng róuruǎn de yángmáo zhì chéng, yòng yī zhǒng shānyáng zhì chéng, nǚrén wéi zài jiānbǎng shàng | éna makrý kommáti ýfasma apó leptó malakó mallí apó éna eídos katsíkas kai foriétai apó mia gynaíka gýro apó tous ómous | długi kawałek tkaniny wykonany z delikatnej miękkiej wełny z rodzaju kozy i noszony przez kobietę na ramionach | dugačak komad platna napravljen od fine meke vune od vrste koze i nositi ga žena oko ramena | dugačak komad tkanine izrađen od fine meke vune od vrste koze i nosi ga žena oko ramena | ilgas audinio gabalas, pagamintas iš dailios minkštos ožkos rūšies vilnos ir kurį moteris nešioja aplink pečius | dovhyy shmatok tkanyny, vyhotovlenyy z tonkoyi mʺyakoyi vovny z typu kozla i nosyty zhinkoyu navkolo plechey | dlinnyy kusok tkani iz tonkoy myagkoy shersti iz koz'yego dereva, kotoruyu zhenshchina nosit za plechi |
| 111 | 羊域披肩 | yáng yù pījiān | 羊域披肩 | yáng yù pījiān | Próvato sáli | Szal z owiec | Ovčji šal | Ovčji šal | Avių lauko skara | Ovecha shalʹ | Ovechiy platok |
| 112 | Pashto | Pashto | 普什图语 | pǔ shí tú yǔ | Pásto | Paszto | Paštu | paštu | Puštūnų | Pushtu | pushtu |
| 113 | the official language. of Afghanistan, also spoken in northern Pakistan | the official language. Of Afghanistan, also spoken in northern Pakistan | 官方语言。阿富汗，在巴基斯坦北部也讲过 | guānfāng yǔyán. Āfùhàn, zài bājīsītǎn běibù yě jiǎngguò | tin epísimi glóssa tou Afganistán, pou milá epísis sto vóreio Pakistán | oficjalny język Afganistanu, używany również w północnym Pakistanie | zvanični jezik Avganistana, koji se takođe govori i u severnom Pakistanu | službeni jezik Afganistana, koji se također govori u sjevernom Pakistanu | oficiali Afganistano kalba, taip pat šnekama šiaurės Pakistane | ofitsiynoyu movoyu Afhanistanu, yaku takozh rozmovlyayutʹ na pivnochi Pakystanu | ofitsial'nyy yazyk Afganistana, na kotorom govoryat i v severnom Pakistane |
| 114 | 普什图语（阿富汗官方语言，也用于巴基斯坦北部地区) | pǔ shí tú yǔ (āfùhàn guānfāng yǔyán, yě yòng yú bājīsītǎn běibù dìqū) | 普什图语（阿富汗官方语言，也用于巴基斯坦北部地区） | pǔ shí tú yǔ (āfùhàn guānfāng yǔyán, yě yòng yú bājīsītǎn běibù dìqū) | Pashto (epísimi glóssa tou Afganistán, pou chrisimopoieítai epísis sto vóreio Pakistán) | Paszto (oficjalny język Afganistanu, używany również w północnym Pakistanie) | Paštu (zvanični jezik Avganistana, koji se takođe koristi na severu Pakistana) | Paštu (službeni jezik Afganistana, koristi se i na sjeveru Pakistana) | Puštūnų (oficiali Afganistano kalba, taip pat naudojama šiauriniame Pakistane) | Pushtu (ofitsiyna mova Afhanistanu, takozh vykorystovuyetʹsya na pivnochi Pakystanu) | Pushtu (ofitsial'nyy yazyk Afganistana, takzhe ispol'zuyetsya na severe Pakistana) |
| 115 | paso doble | paso doble | 帕索·道布尔 | pà suǒ·dào bù'ěr | paso doble | paso doble | paso doble | paso doble | paso doble | paso doble | Pasodobl' |
| 116 | paso dobles | paso dobles | 帕索 | pà suǒ | paso dobles | paso dobles | paso dobles | paso dobles | paso dobles | paso dobles | Pasodobl' |
| 117 | (from Spanish) a lively dance containing steps based on a Latin American style of marching | (from Spanish) a lively dance containing steps based on a Latin American style of marching | （来自西班牙语）生动活泼的舞蹈，其中包含基于拉丁美洲行军风格的步骤 | (láizì xībānyá yǔ) shēngdòng huópō de wǔdǎo, qízhōng bāohán jīyú lādīng měizhōu xíngjūn fēnggé de bùzhòu | (apó ta ispaniká) éna zontanó choró pou periéchei vímata vasisména se latinoamerikániko styl poreías | (z hiszpańskiego) ożywiony taniec zawierający kroki oparte na latynoskim stylu marszu | (od španskog) živahni ples koji sadrži korake zasnovane na latinoameričkom stilu marširanja | (od španjolskog) živahni ples koji sadrži korake temeljene na latinoameričkom stilu marširanja | (iš ispanų kalbos) linksmas šokis su žingsniais pagal Lotynų Amerikos žygiavimo stilių | (z ispansʹkoyi movy) zhvavyy tanetsʹ, shcho mistytʹ kroky, zasnovani na latynoamerykansʹkomu styli marshyruvannya | (ot ispanskogo) zhivoy tanets, soderzhashchiy shagi, osnovannyye na latinoamerikanskom stile marshirovaniya |
| 118 | (基于拉丁美洲进行曲风格的）斗牛舞，轻快双步舞 | (jīyú lādīng měizhōu jìnxíngqǔ fēnggé de) dòuniú wǔ, qīngkuài shuāng bù wǔ | （基于基线进行曲风格的）斗牛舞，轻快双步舞 | (jīyú jīxiàn jìnxíngqǔ fēnggé de) dòuniú wǔ, qīngkuài shuāng bù wǔ | Tavromachíes (vasisménes sti latinoamerikanikí poreía), zoiró dipló choró | Walka byków (oparta na marcowym stylu Ameryki Łacińskiej), energiczny podwójny taniec | Bikovski sukob (zasnovan na latinoameričkom stilu marša), žustri dvostruki ples | Bik (borba na osnovi latinoameričkog marša) | Jaučių kautynės (remiantis Lotynų Amerikos eitynių stiliumi) | Bychka (zasnovana na latynoamerykansʹkomu styli marshu), zhvavyy podviynyy tanetsʹ | Korrida (v stile latinoamerikanskogo marsha), boykiy dvoynoy tanets |
| 119 | pass | pass | 通过 | tōngguò | perásei | zdać | prolaz | proći | praeiti | propusk | prokhodit' |
| 120 | move | move | 移动 | yídòng | kínisi | ruszać się | pomeri se | potez | judėti | rukhatysya | dvizheniye |
| 121 | 移动 | yídòng | 移动 | yídòng | Metakínisi | Rusz się | Pomeri se | mobilan | Judėk | Rukhatysya | mobil'nyy |
| 122 | to move past or to the other side of sb/sth | to move past or to the other side of sb/sth | 越过或移到某人的另一侧 | yuèguò huò yí dào mǒu rén de lìng yī cè | gia na metakinitheíte sto parelthón í stin álli plevrá tou sb / sth | przechodzić obok lub na drugą stronę | da se pomerim pored druge strane ili na drugu stranu sb / sth | prijeći na drugu ili na drugu stranu sb / sth | judėti pro šalį arba į kitą sb / sth pusę | perekhodyty povz abo na inshyy bik sb / sth | dvigat'sya mimo ili na druguyu storonu ot sb / sth |
| 123 | 通过；走过 | tōngguò; zǒuguò | 通过；走过 | tōngguò; zǒuguò | Peráste kateftheían | Przejdź przez | Prođi kroz | Prođite | Pravažiuok | Proyty cherez | Proyti cherez |
| 124 | Several people were passing but nobody offered to help. | Several people were passing but nobody offered to help. | 好几个人过去了，但没人愿意提供帮助。 | hǎojǐ gèrén guòqùle, dàn méi rén yuànyì tígōng bāngzhù. | Polloí ánthropoi pernoúsan, allá kaneís den prosférthike na voithísei. | Kilka osób przechodziło, ale nikt nie zaoferował pomocy. | Nekoliko ljudi je prolazilo, ali niko nije ponudio pomoć. | Nekoliko ljudi je prolazilo, ali nitko nije ponudio pomoć. | Keletas žmonių praėjo, bet niekas nepasiūlė padėti. | Kilʹka lyudey prokhodyly, ale nikhto ne zaproponuvav dopomohty. | Neskol'ko chelovek prokhodili mimo, no nikto ne predlozhil pomoch'. |
| 125 | 有几个人擦肩而过，却没有人主动提出帮助 | Yǒu jǐ gèrén cā jiān érguò, què méiyǒu rén zhǔdòng tíchū bāngzhù | 有几个人擦肩而过，却没有人主动提出帮助 | Yǒu jǐ gèrén cā jiān érguò, què méiyǒu rén zhǔdòng tíchū bāngzhù | Polloí ánthropoi pérasan, allá kaneís den prosférthike na voithísei | Przeszło kilka osób, ale nikt nie zaoferował pomocy | Prošlo je nekoliko ljudi, ali niko nije ponudio pomoć | Prošlo je nekoliko ljudi, ali nitko nije ponudio pomoć | Keletas žmonių praėjo pro šalį, bet niekas nepasiūlė padėti | Mynulo kilʹka lyudey, ale nikhto ne zaproponuvav dopomohty | Neskol'ko chelovek proshli mimo, no nikto ne predlozhil pomoch' |
| 126 | 好几个人过去了，但没人愿意提供帮助 | hǎojǐ gèrén guòqùle, dàn méi rén yuànyì tígōng bāngzhù | 好几个人过去了，但没人愿意提供帮助 | hǎojǐ gèrén guòqùle, dàn méi rén yuànyì tígōng bāngzhù | Polloí ánthropoi pérasan, allá kaneís den íthele na voithísei | Kilka osób minęło, ale nikt nie chciał pomóc | Prošlo je nekoliko ljudi, ali niko nije hteo da pomogne | Prošlo je nekoliko ljudi, ali nitko nije htio pomoći | Praėjo keli žmonės, bet niekas nenorėjo padėti | Proyshlo kilʹka lyudey, ale nikhto ne khotiv dopomohty | Proshlo neskol'ko chelovek, no nikto ne khotel pomoch' |
| 127 | I hailed a passing taxi | I hailed a passing taxi | 我叫了一辆经过的出租车 | wǒ jiàole yī liàng jīngguò de chūzū chē | Ypéstisa éna perasméno taxí | Przywołałem przejeżdżającą taksówkę | Pozdravila sam taksi koji prolazi | Pozdravila sam prolazni taksi | Pasveikinau pravažiuojantį taksi | YA pryvitavsya z proyizhdzhayuchym taksi | YA privetstvoval proyezzhayushcheye taksi |
| 128 | 我招呼了一辆路过的出租车 | wǒ zhāohūle yī liàng lùguò de chūzū chē | 我招呼了碳化路过的出租车 | wǒ zhāohūle tànhuà lùguò de chūzū chē | Chairetísame éna dierchómeno taxí | Powitałem przejeżdżającą taksówkę | Pozdravio sam se u taksiju u prolazu | Pozdravio sam se s taksijem u prolazu | Pasveikinau pravažiuojantį taksi | YA pryvitavsya z proyizhdzhym taksi | YA vstretil proyezzhayushcheye taksi |
| 129 | The road was so narrow that cars were unable to pass. | The road was so narrow that cars were unable to pass. | 道路太狭窄了，汽车无法通行。 | dàolù tài xiázhǎile, qìchē wúfǎ tōngxíng. | O drómos ítan tóso stenós pou ta aftokínita den bóresan na perásoun. | Droga była tak wąska, że samochody nie były w stanie przejechać. | Put je bio toliko uzak da automobili nisu mogli da prođu. | Cesta je bila toliko uska da automobili nisu mogli proći. | Kelias buvo toks siauras, kad automobiliai negalėjo pravažiuoti. | Doroha bula nastilʹky vuzʹkoyu, shcho mashyny ne zmohly proyikhaty. | Doroga byla nastol'ko uzkoy, chto mashiny ne mogli proyekhat'. |
| 130 | 道路太窄，汽车无法通过 | Dàolù tài zhǎi, qìchē wúfǎ tōngguò | 道路太窄，汽车无法通过 | Dàolù tài zhǎi, qìchē wúfǎ tōngguò | O drómos eínai polý stenós gia na perásoun ta aftokínita | Droga jest zbyt wąska, aby przejechać samochody | Put je preuski da bi automobili prolazili | Cesta je preuska da bi automobili mogli prolaziti | Kelias per siauras, kad pravažiuotumėte automobilius | Doroha zanadto vuzʹka dlya proyizdu avtomobiliv | Doroga slishkom uzkaya, chtoby mashiny mogli proyekhat' |
| 131 | to pass a barrier/ sentry/checkpoint | to pass a barrier/ sentry/checkpoint | 通过障碍/哨兵/检查站 | tōngguò zhàng'ài/shàobīng/jiǎnchá zhàn | na perásei éna frágma / apostoléa / simeío elénchou | minąć barierę / wartownik / punkt kontrolny | da prođe barijeru / stražu / kontrolnu tačku | proći prepreku / stražu / kontrolnu točku | pervažiuoti barjerą / posėdį / kontrolinį punktą | proyty barʺyer / dozornyy / kontrolʹno-propusknyy punkt | proyti bar'yer / chasovoy / kontrol'no-propusknoy punkt |
| 132 | 通过障碍；经过步哨旁边；通过检査站 | tōngguò zhàng'ài; jīngguò bù shào pángbiān; tōngguò jiǎn zhā zhàn | 通过障碍；经过步哨旁边；通过检查站 | tōngguò zhàng'ài; jīngguò bù shào pángbiān; tōngguò jiǎnchá zhàn | Pernóntas ta empódia : pernóntas apó tis apostolés : pernóntas apó ta simeía elénchou | Mijanie przeszkód; mijanie wartowników; mijanie punktów kontrolnych | Prolazak prepreka, prolazak stražara, prolazak kontrolnih punktova | Prolazak prepreka, prolazak stražara, prolazak kontrolnih točaka | Pravažiuojamos kliūtys, pravažiuojamos pro šalį važiuojančios įstaigos, pravažiuojami kontroliniai punktai | Prokhodzhennya pereshkod; proyizd storozhovymy; propusk punktiv propusku | Prokhozhdeniye prepyatstviy, prokhozhdeniye mimo chasovykh, prokhozhdeniye kontrol'no-propusknykh punktov |
| 133 | You'll pass a bank on the way to the train station | You'll pass a bank on the way to the train station | 您将在前往火车站的途中经过一家银行 | nín jiàng zài qiánwǎng huǒchē zhàn de túzhōng jīngguò yījiā yínháng | Tha perásete mia trápeza sto drómo pros to sidirodromikó stathmó | Po drodze do dworca kolejowego miniesz bank | Proći ćete bankom na putu do železničke stanice | Proći ćete bankom na putu do željezničke stanice | Pakeliui į traukinių stotį praeisite banką | Vy proyidete bank po dorozi do zaliznychnoho vokzalu | Vy peredadite bank na puti k zheleznodorozhnoy stantsii |
| 134 | 在去火车站的路上会经过一家银行 | zài qù huǒchē zhàn de lùshàng huì jīngguò yījiā yínháng | 在去火车站的路上会经过一家银行 | zài qù huǒchē zhàn de lùshàng huì jīngguò yījiā yínháng | Pernóntas mia trápeza sto drómo pros to sidirodromikó stathmó | Mijamy bank w drodze na dworzec kolejowy | Prolazeći banku na putu do železničke stanice | Prolazeći bankom na putu do željezničke stanice | Pravažiavę banką pakeliui į traukinių stotį | Proyizhdzhayuchy bank po dorozi do zaliznychnoho vokzalu | Prokhodya bank po doroge na vokzal |
| 135 | She passed me in the street without even saying hello | She passed me in the street without even saying hello | 她在街上经过我甚至都没有打招呼 | tā zài jiē shàng jīngguò wǒ shènzhì dōu méiyǒu dǎzhāohū | Me pérase sto drómo chorís na léei geiá sou | Minęła mnie na ulicy, nawet się nie przywitając | Prošla me na ulici a da se nije ni pozdravila | Prošla me ulicom, a da se nije ni pozdravila | Ji praėjo pro mane gatvėje net nepasisveikinusi | Vona proyshla mene na vulytsi, navitʹ ne pryvitavshysʹ | Ona proshla mimo menya na ulitse, dazhe ne pozdorovavshis' |
| 136 | 她在街上与我擦肩而过，却连一声招呼也没打 | tā zài jiē shàng yǔ wǒ cā jiān érguò, què lián yīshēng zhāohū yě méi dǎ | 她在街上与我擦肩而过，却连一声招呼也没打 | tā zài jiē shàng yǔ wǒ cā jiān érguò, què lián yīshēng zhāohū yě méi dǎ | Me pérase sto drómo, allá den élege kan geia | Minęła mnie na ulicy, ale nawet się nie przywitała | Prošla me na ulici, ali nije se ni pozdravila | Prošla je na ulici, ali nije se ni pozdravila | Ji perėjo mane gatve, nė žodžio nepasakydama | Vona proyshla mene po vulytsi, ale navitʹ ne pryvitalasya | Ona proshla mimo menya na ulitse, no dazhe ne pozdorovalas' |
| 137 | there was a truck behind that was trying to pass me. | there was a truck behind that was trying to pass me. | 后面有一辆卡车试图通过我。 | hòumiàn yǒuyī liàng kǎchē shìtú tōngguò wǒ. | ypírche éna fortigó píso apó aftó pou prospathoúse na me perásei. | za mną była ciężarówka, która próbowała mnie wyprzedzić. | Iza mene je stajao kamion koji je pokušavao da me pretekne. | Iza je stajao kamion koji me pokušavao proći. | už nugaros buvo sunkvežimis, kuris bandė mane pravažiuoti. | pozadu stoyala vantazhivka, yaka namahalasya proyikhaty mene. | pozadi byl gruzovik, kotoryy pytalsya proyekhat' mimo menya. |
| 138 | 后面有一辆卡车想要超过我 | Hòumiàn yǒuyī liàng kǎchē xiǎng yào chāoguò wǒ | 后面有卡车卡车想要超过我 | Hòumiàn yǒu kǎchē kǎchē xiǎng yào chāoguò wǒ | Ypárchei éna fortigó píso apó aftó pou thélei na me xeperásei | Za mną stoi ciężarówka, która chce mnie wyprzedzić | Iza mene stoji kamion koji želi da me pretekne | Iza mene stoji kamion koji me želi preteći | Už automobilio yra sunkvežimis, kuris nori mane aplenkti | Za spynoyu stoyitʹ vantazhivka, yaka khoche nazdohnaty mene | Za nim stoit gruzovik, kotoryy khochet menya obognat' |
| 139 | The usual word in British English is overtake | The usual word in British English is overtake | 英式英语中的惯用词是超车 | yīng shì yīngyǔ zhòng de guànyòng cí shì chāochē | I syníthis léxi sta vretaniká angliká eínai xeperásei | Zwykłe słowo w brytyjskim angielskim to wyprzedzanie | Uobičajena reč na britanskom engleskom je preteška | Uobičajena riječ u britanskom engleskom je preteška | Įprastas žodis britų anglų kalboje yra aplenktas | Zvychayne slovo v anhliysʹkiy anhliysʹkiy movi - tse perehnannya | Obychnoye slovo v britanskom angliyskom - eto obgon |
| 140 | 英国英语通常用 | yīngguó yīngyǔ tōngcháng yòng | 英国英语通常用 | yīngguó yīngyǔ tōngcháng yòng | I anglikí glóssa chrisimopoieítai syníthos | Zwykle używany jest brytyjski angielski | Obično se koristi britanski engleski | Obično se koristi britanski engleski | Paprastai vartojama britų anglų kalba | Zazvychay vykorystovuyetʹsya anhliysʹka anhliysʹka mova | Britanskiy angliyskiy obychno ispol'zuyetsya |
| 141 | overtake | overtake | 超过 | chāoguò | ypervaínoun | wyprzedzić | preteći | Stignuti | aplenkti | nazdohanyaty | obgonyat' |
| 142 | to go or move in the direction mentioned | to go or move in the direction mentioned | 朝上述方向走去 | cháo shàngshù fāngxiàng zǒu qù | gia na metakinitheíte í na metakinitheíte stin anaferómeni katéfthynsi | iść lub poruszać się we wspomnianym kierunku | da ide ili da se kreće u pomenutom pravcu | ići ili kretati se u navedenom smjeru | eiti ar judėti minėta kryptimi | yty abo rukhatysya u vkazanomu napryamku | idti ili dvigat'sya v ukazannom napravlenii |
| 143 | 沿某方向前进；向某方向移动 | yán mǒu fāngxiàng qiánjìn; xiàng mǒu fāngxiàng yídòng | 沿某方向前进；向某方向移动 | yán mǒu fāngxiàng qiánjìn; xiàng mǒu fāngxiàng yídòng | Metakínisi pros mia synkekriméni katéfthynsi : kínisi pros mia orisméni katéfthynsi | Poruszaj się w określonym kierunku; poruszaj się w określonym kierunku | Krećite se u određenom smeru, krećite se u određenom smeru | Pomičite se u određenom smjeru, pomičite se u određenom smjeru | Judėkite tam tikra kryptimi; judėkite tam tikra kryptimi | Rukhatysya v pevnomu napryamku; rukhatysya v pevnomu napryamku | Dvigat'sya v opredelennom napravlenii, dvigat'sya v opredelennom napravlenii |
| 144 | the procession passed slowly along the street. | the procession passed slowly along the street. | 游行队伍沿着这条街慢慢过去。 | yóuxíng duìwǔ yánzhe zhè tiáo jiē màn man guòqù. | i pompí pérase argá katá míkos tou drómou. | procesja przebiegała powoli ulicą. | povorka je polako prošla ulicom. | povorka je polako prošla ulicom. | procesija lėtai praėjo gatve. | protsesiya proyshla povilʹno po vulytsi. | protsessiya medlenno shla po ulitse. |
| 145 | 队伍沿街缓缓行进 | Duìwǔ yánjiē huǎn huǎn xíngjìn | 队伍沿街缓缓行进 | Duìwǔ yánjiē huǎn huǎn xíngjìn | I omáda diéschise argá katá míkos tou drómou | Zespół maszerował powoli ulicą | Tim je polako marširao ulicom | Tim je polako marširao ulicom | Komanda lėtai žygiavo gatve | Komanda povilʹno marshyruvala vulytseyu | Komanda medlenno shla po ulitse |
| 146 | A plane passed low overhead | A plane passed low overhead | 一架飞机过低的开销 | yī jià fēijīguò dī de kāixiāo | Éna aeropláno pérase chamilá geniká | Samolot przeleciał nisko nad głową | Avion je prošao nisko iznad | Zrakoplov je prošao nisko iznad | Lėktuvas praėjo žemai virš galvos | Litak proyshov nyzʹko nad holovoyu | Samolet proletel nizko nad golovoy |
| 147 | 一架飞机从头上低空飞过 | yī jià fēijī cóngtóu shàng dīkōng fēiguò | 一架飞机从头上低空飞过 | yī jià fēijī cóngtóu shàng dīkōng fēiguò | Éna aeropláno petá chamilá páno apó to kefáli | Samolot leci nisko nad głową | Avion leti nisko nad glavom | Avion leti nisko iznad glave | Lėktuvas skrenda žemai virš galvos | Litak letytʹ nyzʹko nad holovoyu | Samolet letit nizko nad golovoy |
| 148 | 一架飞机过低的开销 | yī jià fēijīguò dī de kāixiāo | 一架飞机过低的消耗 | yī jià fēijīguò dī de xiāohào | Ypervoliká chamiló kóstos gia éna aeropláno | Zbyt niski koszt lotu samolotu | Previše niski troškovi za avion | Preniska glava za avion | Per mažas lėktuvo virš galvos | Zanadto nyzʹki nakladni vytraty na litak | Slishkom nizkiye nakladnyye raskhody dlya samoleta |
| 149 | to make sth move in the direction or into the position mentioned | to make sth move in the direction or into the position mentioned | 使某物向上述方向或位置移动 | shǐ mǒu wù xiàng shàngshù fāngxiàng huò wèizhì yídòng | gia na kánete kínisi sth pros tin katéfthynsi í pros ti thési pou anaféretai | wykonać ruch w kierunku lub we wspomnianej pozycji | da se pomeri u pravcu ili u pomenutom položaju | da se sth kreće u smjeru ili u spomenutom položaju | priversti judėti minėta kryptimi arba į tokią padėtį | zmusyty sth rukhatysʹ u napryamku chy v zaznachenomu polozhenni | zastavit' chto-libo dvigat'sya v napravlenii ili v ukazannoye polozheniye |
| 150 | 使沿（某方向）移动；使达到（某位置) | shǐ yán (mǒu fāngxiàng) yídòng; shǐ dádào (mǒu wèizhì) | 使沿（某方向）移动；使达到（某位置） | shǐ yán (mǒu fāngxiàng) yídòng; shǐ dádào (mǒu wèizhì) | Gia na metakinitheíte (se kápoia katéfthynsi), gia na ftásete (mia synkekriméni thési). | Poruszać się (określony kierunek); osiągnąć (określona pozycja). | Za kretanje (u određenom pravcu), za dostizanje (određeni položaj). | Za kretanje (određeni smjer), dosezanje (određeni položaj). | Judėti (tam tikra kryptimi); pasiekti (tam tikrą padėtį). | Rukhatysya v pevnomu napryamku; dosyahty (pevne polozhennya). | Chtoby dvigat'sya (opredelennoye napravleniye), dostich' (opredelennoye polozheniye). |
| 151 | He passed the rope around the post three times to secure it | He passed the rope around the post three times to secure it | 他将绳子绕过柱子三遍以固定 | tā jiāng shéng zǐ ràoguò zhùzi sān biàn yǐ gùdìng | Pérase to schoiní gýro apó ti thési treis forés gia na to asfalísei | Trzy razy minął linę wokół słupa, aby ją zabezpieczyć | Tri puta je prošao konopac oko stuba da ga osigura | Tri puta je prošao konopac oko stuba kako bi ga osigurao | Tris kartus jis perėjo virvę aplink postą, kad ją pritvirtintų | Vin trychi proyshov motuzku navkolo postu, shchob zakripyty yiyi | On provel verevku vokrug posta tri raza, chtoby zakrepit' yego |
| 152 | 他把绳索在柱子上绕了三匝缠紧 | tā bǎ shéngsuǒ zài zhùzi shàng ràole sān zā chán jǐn | 他把绳索在柱子上绕了三匝缠紧 | tā bǎ shéngsuǒ zài zhùzi shàng ràole sān zā chán jǐn | Éstripse to schoiní treis forés gýro apó ti thési | Trzykrotnie przekręcił linę wokół słupka | Tri puta je zavrnuo konopac oko stuba | Tri puta je zavio konopac oko stuba | Jis tris kartus susuko virvę aplink postą | Vin trychi krutyv motuzku navkolo postu | On trizhdy obvival tros |
| 153 | give | give | 给 | gěi | dóste | dać | daj | dati | duoti | davaty | dat' |
| 154 | 给予 | jǐyǔ | 给予 | jǐyǔ | Dóste | Daj | Daj | dati | Duok | Dayte | dat' |
| 155 | 〜sth (to sb) 〜sb sth to give sth to sb by putting it into their hands or in a place where they can easily reach it | 〜sth (to sb) 〜sb sth to give sth to sb by putting it into their hands or in a place where they can easily reach it | 某人将某物放在某人手中或容易接触的地方使某人成为某人 | mǒu rén jiāng mǒu wù fàng zài mǒu rén shǒuzhōng huò róngyì jiēchù dì dìfāng shǐ mǒu rén chéngwéi mǒu rén | ~ Sth (to sb) ~ sb sth gia na dósei sth se sb thétontas to sta chéria tous í se éna méros ópou boroún éfkola na ftásoun | ~ Sth (to sb) ~ sb sth, aby dać komuś coś, wkładając go w dłonie lub w miejscu, gdzie mogą z łatwością do niego dotrzeć | ~ Sth (to sb) ~ sb sth dati sth na sb tako što će ih staviti u svoje ruke ili na mesto gde mogu lako da ga stignu | ~ Sth (to sb) ~ sb sth dati sth na sb stavljajući ga u njihove ruke ili na mjesto gdje ga lako mogu dosegnuti | ~ Sth (į sb) ~ sb sth, kad duotum sth, įdėdamas jį į rankas arba į vietą, kur jie gali lengvai jį pasiekti | ~ Sth (to sb) ~ sb sth daty sth sb, poklavshy yoho v ruky abo v mistse, de vony mozhutʹ lehko distatysya do nʹoho | ~ Sth (to sb) ~ sb sth, chtoby dat' sth sb, polozhiv yego v ruki ili v meste, gde oni mogut legko dobrat'sya do nego |
| 156 | 给；递；传递 | gěi; dì; chuándì | 给；递；传递 | gěi; dì; chuándì | Dóste | Daj | Daj | Da, isporuke; prijenos | Duok | Dayte | Chtoby; postavki; peredacha |
| 157 | Pass the salt please | Pass the salt please | 请通过盐 | qǐng tōngguò yán | Peráste to aláti parakaló | Proszę podać sól | Molim, dodajte sol | Molim te dodaj sol | Prašau druskos | Peredayte silʹ, budʹ laska | Peredayte sol', pozhaluysta |
| 158 | 请把盐递过来 | qǐng bǎ yán dì guòlái | 请把盐递过来 | qǐng bǎ yán dì guòlái | Peráste to aláti | Proszę podać sól | Molim te, dodaj sol | Molim te, proslijedi sol | Prašau perpilkite druskos | Budʹ laska, peredayte silʹ | Pozhaluysta, peredayte sol' |
| 159 | Pass that book over. | Pass that book over. | 把那本书递过去。 | bǎ nà běn shū dì guòqù. | Peráste aftó to vivlío. | Przekaż tę książkę. | Prenesite tu knjigu. | Prenesite tu knjigu. | Perduok tą knygą. | Peredayte knyhu. | Pereday etu knigu. |
| 160 | 请把那本书递过来 | Qǐng bǎ nà běn shū dì guòlái | 请把那本书递过来 | Qǐng bǎ nà běn shū dì guòlái | Parakaló peráste to vivlío | Przekaż tę książkę | Molim vas prosledite tu knjigu | Molim vas proslijedite tu knjigu | Prašau perduoti tą knygą | Budʹ laska, peredayte tsyu knyhu | Pozhaluysta, peredayte etu knigu |
| 161 | 把那本书递过去。 | bǎ nà běn shū dì guòqù. | 把那本书递过去。 | bǎ nà běn shū dì guòqù. | Peráste aftó to vivlío. | Przekaż tę książkę. | Prenesite tu knjigu. | Prenesite tu knjigu. | Perduok tą knygą. | Peredaty tsyu knyhu. | Pereday etu knigu. |
| 162 | pass me over that book. | Pass me over that book. | 把那本书递给我。 | Bǎ nà běn shū dì gěi wǒ. | me peráste páno apó aftó to vivlío. | przekaż mi tę książkę. | predaj me preko te knjige. | predaj me preko te knjige. | perduok man tą knygą. | pereday meni tsyu knyhu. | pereday mne etu knigu. |
| 163 | 请递给我那本书 | Qǐng dì gěi wǒ nà běn shū | 请递给我那本书 | Qǐng dì gěi wǒ nà běn shū | Steílte mou to vivlío | Przekaż mi tę książkę | Molim vas da mi date tu knjigu | Molim te, proslijedi mi tu knjigu | Prašau, perduok man tą knygą | Budʹ laska, peredayte meni tsyu knyhu | Pozhaluysta, peredayte mne etu knigu |
| 164 | ball 球 | ball qiú | 球 | qiú | bála bála | piłka | lopta | lopta za kuglu | rutulio kamuolys | kulʹovyy m'yach | myach myach |
| 165 | （sth) (to sb) | (sth) (to sb) | （对某人） | (duì mǒu rén) | (Sth) (se sb) | (Sth) (do sb) | (Sth) (do sb) | (Sth) (do sb) | (Sth) (į sb) | (Sth) (do sb) | (Sth) (v sb) |
| 166 | in ball games | in ball games | 在球赛中 | zài qiúsài zhōng | se paichnídia me bála | w grach w piłkę | u igrama sa loptom | u igrama s loptom | kamuoliniuose žaidimuose | v ihry z m'yachem | v igrakh s myachom |
| 167 | 球类运动 | qiú lèi yùndòng | 球类运动 | qiú lèi yùndòng | Athlitiká sfairón | Sporty z piłką | Sportovi sa loptom | Sportovi s loptom | Kamuolinis sportas | M'yachi vydy sportu | Bal'nyye vidy sporta |
| 168 | 在球赛中 | zài qiúsài zhōng | 在球赛中 | zài qiúsài zhōng | Sto paichnídi | W grze | U igri | U igri | Žaidime | U hri | V igre |
| 169 | to kick， hit or throw the ball to a player of your own side | to kick, hit or throw the ball to a player of your own side | 踢，击或将球扔给自己身边的球员 | tī, jī huò jiāng qiú rēng jǐ zìjǐ shēnbiān de qiúyuán | na klotsísei, na chtypísei í na petáxei ti bála se paíkti tis dikís sas plevrás | kopać, uderzać lub rzucać piłkę do gracza po swojej stronie | da šutiraš, udaraš ili bacaš loptu igraču svoje strane | udarati, udarati ili bacati loptu igraču svoje strane | mesti, mušti ar mesti kamuolį savo pusės žaidėjui | byty, byty abo kydaty m'yach hravtsevi svoyeyi storony | pnut', udarit' ili brosit' myach igroku svoyey storony |
| 170 | 传 球 | chuán qiú | 传球 | chuán qiú | Peráste | Pass | Pass | Pass loptu | Praeiti | Perekhid | Peredayte myach |
| 171 | he passed the ball to Owen. | he passed the ball to Owen. | 他把球传给了欧文。 | tā bǎ qiú chuán gěile ōuwén. | pérase tin bála ston Owen. | Podał piłkę Owenowi. | Prebacio je loptu Ovenu. | proslijedio je loptu Owenu. | jis perdavė kamuolį Ovenui. | vin peredav m'yach Ouenu. | on peredal myach Ouenu. |
| 172 | 他把球传给欧文 | Tā bǎ qiú chuán gěi ōuwén | 他把球传给欧文 | Tā bǎ qiú chuán gěi ōuwén | Pérase tin bála sto Irving | Podał piłkę Irvingowi | Prebacio je loptu Irvingu | Prebacio je loptu Irvingu | Jis perdavė kamuolį Irvingui | Vin peredav m'yach Irvinhu | On peredal myach Irvingu |
| 173 | why do they keep passing back to the goalie? | why do they keep passing back to the goalie? | 他们为什么不断传回守门员？ | tāmen wèishéme bùduàn chuán huí shǒuményuán? | giatí synechízoun na pernoún píso ston termatofýlaka? | dlaczego ciągle wracają do bramkarza? | zašto se oni vraćaju ka golmanu? | zašto se stalno vraćaju prema golmanu? | Kodėl jie vis grįžta į vartininką? | chomu vony prodovzhuyutʹ perekhodyty do vorotarya? | pochemu oni prodolzhayut vozvrashchat'sya k vrataryu? |
| 174 | 他们为什么总是把球回传给守门员? | Tāmen wèishéme zǒng shì bǎ qiú huí chuán gěi shǒuményuán? | 他们为什么总是把球回传给守门员？ | Tāmen wèishéme zǒng shì bǎ qiú huí chuán gěi shǒuményuán? | Giatí pánta pernoún tin bála píso ston termatofýlaka? | Dlaczego zawsze podają piłkę z powrotem do bramkarza? | Zašto loptu uvek vraćaju golmanu? | Zašto uvijek loptu vraćaju golmanu? | Kodėl jie visada perduoda kamuolį vartininkui? | Chomu vony zavzhdy peredayutʹ m'yach nazad vorotarevi? | Pochemu oni vsegda peredayut myach obratno vrataryu? |
| 175 | after death | After death | 死后 | Sǐ hòu | metá to thánato | po śmierci | posle smrti | nakon smrti | po mirties | pislya smerti | posle smerti |
| 176 | 死后 | sǐ hòu | 死后 | sǐ hòu | Metá to thánato | Po śmierci | Posle smrti | Nakon smrti | Po mirties | Pislya smerti | Posle smerti |
| 177 | ~ to sb to be given .to another person after first belonging to sb else, especially after the first person has died | ~ to sb to be given.To another person after first belonging to sb else, especially after the first person has died | 〜某人第一次拥有某人后，特别是在该人去世后 | 〜mǒu rén dì yīcì yǒngyǒu mǒu rén hòu, tèbié shì zài gāi rén qùshì hòu | ~ gia na dotheí se állo prósopo, afoú próta aníkei se sb állo, eidiká metá to thánato tou prótou prosópou | ~ do kogoś, kto zostanie przekazany innej osobie po pierwszej przynależności do kogoś innego, szczególnie po śmierci pierwszej osoby | ~ to sb će se dati. drugoj osobi nakon što pripada prvom sb, naročito nakon što je prva osoba umrla | ~ to sb biti dodijeljeno. drugoj osobi nakon što je pripadao sb else, posebno nakon što je prva osoba umrla | ~ to sb duoti. kitam asmeniui po to, kai jis priklausė sb kitam asmeniui, ypač mirus pirmajam asmeniui | ~ to sb buty nadanym. inshoyi lyudyny pislya toho, yak persha prynalezhnistʹ do sb else, osoblyvo pislya smerti pershoyi osoby | ~ sb dlya peredachi drugomu cheloveku posle pervoy prinadlezhnosti k sb else, osobenno posle togo, kak pervyy chelovek umer |
| 178 | 转移给，遗留给（继承人等） | zhuǎnyí gěi, yíliú gěi (jìchéngrén děng) | 转移给，遗留给（继承人等） | zhuǎnyí gěi, yíliú gěi (jìchéngrén děng) | Metaforá sto | Przenieś do | Prebaci u | Transfer do | Perkelti į | Perekhid do | Transfer v |
| 179 | On his death, the title passed, to his eldest son | On his death, the title passed, to his eldest son | 他去世后，头衔传给了他的长子 | tā qùshì hòu, tóuxián chuán gěile tā de cháng zi | Metá to thánató tou, o títlos pérase ston patéra tou | Po jego śmierci tytuł przeszedł na najstarszego syna | Nakon njegove smrti, titula je prešla na njegovog najstarijeg sina | Na njegovu smrt naslov je prenio na najstarijeg sina | Jam mirus, titulas atiteko vyresniajam sūnui | Pislya yoho smerti tytul pereyshov yoho starshomu synovi | Posle yego smerti zvaniye pereshlo k yego starshemu synu |
| 180 | 他死后封号传给长子 | tā sǐ hòu fēnghào chuán gěi zhǎngzǐ | 他死后封号传给长子 | tā sǐ hòu fēnghào chuán gěi zhǎngzǐ | O títlos tou pérase ston megalýtero gio metá to thánató tou | Jego tytuł przeszedł na najstarszego syna po jego śmierci | Titula mu je prešla na najstarijeg sina posle njegove smrti | Titula mu je prešla na najstarijeg sina nakon njegove smrti | Jo titulas po mirties atiteko vyriausiajam sūnui | Yoho zvannya pereyshlo do starshoho syna pislya yoho smerti | Yego titul pereshel k starshemu synu posle yego smerti |
| 181 | 他去世后，头衔传给了他的长子 | tā qùshì hòu, tóuxián chuán gěile tā de cháng zi | 他去世后，头衔传给了他的长子 | tā qùshì hòu, tóuxián chuán gěile tā de cháng zi | Afoú péthane, o títlos pérase ston patéra tou | Po jego śmierci tytuł został przekazany jego najstarszemu synowi | Nakon što je umro, titula je prosleđena njegovom najstarijem sinu | Nakon što je umro, titulu je prenio na najstarijeg sina | Jam mirus, titulas buvo perduotas vyriausiajam sūnui | Pislya toho yak vin pomer, tytul buv peredanyy yoho starshomu synovi | Posle yego smerti titul byl peredan yego starshemu synu |
| 182 | become greater | become greater | 变得更大 | biàn dé gèng dà | na gínei megalýteri | stać się większym | postaju veći | postaju veći | tampa didesnis | staty bilʹshym | stat' bol'she |
| 183 | 变大 | biàn dà | 变大 | biàn dà | Megalóste | Stań się większy | Postani veći | Postanite veći | Padidink | Pobilʹshayte | Stat' bol'she |
| 184 | of an amount | of an amount | 数量 | shùliàng | enós posoú | kwoty | od iznosa | od iznosa | sumos | sumy | kolichestva |
| 185 | 数量 | shùliàng | 数量 | shùliàng | Posótita | Ilość | Količina | količina | Kiekis | Kilʹkistʹ | kolichestvo |
| 186 | to become greater than a particular total | to become greater than a particular total | 变得大于特定总数 | biàn dé dàyú tèdìng zǒngshù | na gínei megalýtero apó éna synkekriméno sýnolo | stać się większym niż określona suma | da postanu veći od određenog broja | postati veći od određenog ukupnog | tapti didesniu už tam tikrą visumą | staty bilʹshoyu, nizh pevna sukupnistʹ | stat' bol'she, chem konkretnyy itog |
| 187 | 大于;超过 | dàyú; chāoguò | 大于;超过 | dàyú; chāoguò | Megalýteri apó | Większy niż | Više nego | Više nego | Didesnis nei | Bilʹshe, nizh | Bol'she chem |
| 188 | 变得大于特定总数 | biàn dé dàyú tèdìng zǒngshù | 变得大于特定总数 | biàn dé dàyú tèdìng zǒngshù | Gínetai megalýtero apó éna orisméno sýnolo | Staje się większy niż pewna suma | Postaje veći od određenog ukupnog broja | Postaje veći od određenog ukupnog broja | Tampa didesnė už tam tikrą sumą | Staye bilʹshym, nizh pevna zahalʹna suma | Stanovitsya bol'she opredelennoy summy |
| 189 | synonym | synonym | 代名词 | dàimíngcí | synónymo | synonim | sinonim | sinonim | sinonimas | synonim | sinonim |
| 190 | exceed | exceed | 超过 | chāoguò | ypervaínoun | przekraczać | premašiti | prekoračiti | viršyti | perevyshchuvaty | prevyshat' |
| 191 | Unemployment has now passed the three million mark | Unemployment has now passed the three million mark | 失业现已超过三百万大关 | shīyè xiàn yǐ chāoguò sānbǎi wàn dà guān | I anergía échei pléon perásei ta tría ekatommýria | Bezrobocie przekroczyło już trzy miliony | Nezaposlenost je sada prešla tri miliona maraka | Nezaposlenost je sada prešla vrijednost od tri milijuna | Dabar nedarbas peržengė trijų milijonų ribą | Bezrobittya zaraz pereyshlo poznachku v try milʹyony | Bezrabotitsa uzhe proshla otmetku v tri milliona |
| 192 | 失业人口现已突破三百万大关 | shīyè rénkǒu xiàn yǐ túpò sānbǎi wàn dà guān | 失业人口突破突破三百万大关 | shīyè rénkǒu túpò túpò sānbǎi wàn dà guān | Oi ánergoi échoun pléon perásei to ório ton 3 ekatommyríon | Bezrobotni przekroczyli już 3 miliony | Nezaposleni su sada prešli marku od tri miliona | Nezaposleni su sada prešli marku od tri milijuna | Dabar bedarbiai peržengė 3 milijonų ribą | Zaraz bezrobitni pereyshly poznachku v 3 milʹyony | Bezrabotnyye uzhe proshli otmetku v 3 milliona |
| 193 | change | change | 更改 | gēnggǎi | allagí | zmienić | promena | promjena | pasikeisti | zminyty | izmeneniye |
| 194 | 变化 | biànhuà | 变化 | biànhuà | Allagí | Zmień | Promena | promjena | Keisti | Zmina | izmeneniye |
| 195 | 〜from sth to/into sth to change from one state or condition to another | 〜from sth to/into sth to change from one state or condition to another | 〜从某物到某物或从某物变为一种状态 | 〜cóng mǒu wù dào mǒu wù huò cóng mǒu wù biàn wéi yī zhǒng zhuàngtài | ~ Apó sth se / se sth gia na alláxete apó mia katástasi í mia katástasi stin álli | ~ Z czegoś na / na coś, aby zmienić stan lub stan na inny | ~ Iz sth u / in sth kako bi se prešlo iz jednog stanja u drugo u drugo | ~ From sth to / into sth za promjenu iz jednog stanja ili stanja u drugo | ~ Iš vienos į kitą į kitą į vieną būseną ar būseną į kitą | ~ Vid sth to / into sth dlya perekhodu z odnoho stanu chy umovy v inshyy | ~ Iz sth v / v sth, chtoby pereyti iz odnogo sostoyaniya ili sostoyaniya v drugoye |
| 196 | 转来；变化；过渡 | zhuàn lái; biànhuà; guòdù | 转来；变化；过渡 | zhuàn lái; biànhuà; guòdù | Metaforá : allagí : metávasi | Przeniesienie; zmiana; przejście | Transfer; promena; tranzicija | Prijenos; promjena; prijelaz | Perkėlimas; pakeitimas; perėjimas | Peredacha; zmina; perekhid | Peredacha, izmeneniye, perekhod |
| 197 | She had passed from childhood to early womanhood | She had passed from childhood to early womanhood | 她已经从童年时代过渡到早期女性时代 | tā yǐjīng cóng tóngnián shídài guòdù dào zǎoqí nǚxìng shídài | Eíche perásei apó tin paidikí ilikía méchri tin próimi gynaíka | Od dzieciństwa przeszła do wczesnej kobiecości | Prešla je od detinjstva do rane zenine | Prešla je od djetinjstva do rane žene | Ji nuo vaikystės buvo perėjusi į ankstyvą moteriškumą | Vona pereyshla vid dytynstva do rannʹoho zhinochoho viku | Ona proshla s detstva v rannem vozraste |
| 198 | 她已由孩童变成青年女子 | tā yǐ yóu háitóng biàn chéng qīngnián nǚzǐ | 她已由孩童变成青年女子 | tā yǐ yóu háitóng biàn chéng qīngnián nǚzǐ | Échei alláxei apó éna paidí se mia néa gynaíka | Zmieniła się z dziecka na młodą kobietę | Iz deteta se promenila u mladu ženu | Iz djeteta se promijenila u mladu ženu | Ji iš vaiko pasikeitė į jauną moterį | Vona zminylasya vid dytyny do molodoyi zhinky | Ona prevratilas' iz rebenka v moloduyu zhenshchinu |
| 199 | 她已经从童年时代过渡到早期女性时代 | tā yǐjīng cóng tóngnián shídài guòdù dào zǎoqí nǚxìng shídài | 她已经从童年时代过渡到早期女性时代 | tā yǐjīng cóng tóngnián shídài guòdù dào zǎoqí nǚxìng shídài | Échei metafertheí apó tin paidikí ilikía stis próimes gynaíkes | Z dzieciństwa przeszła na wczesne kobiety | Prešla je iz detinjstva u rane žene | Prelazila je s djetinjstva na rane žene | Ji nuo vaikystės perėjo į ankstyvas moteris | Vona pereyshla z dytynstva na rannikh zhinok | Ona pereshla ot detstva k rannim zhenshchinam |
| 200 | time | time | 时间 | shíjiān | óra | czas | vreme | vrijeme | laikas | chas | vremya |
| 201 | 时间 | shíjiān | 时间 | shíjiān | Óra | Czas | Vreme je | vrijeme | Laikas | Chas | vremya |
| 202 | when time passes, it goes by | when time passes, it goes by | 随着时间的流逝 | suízhe shíjiān de liúshì | ótan perná o kairós, pernáei | kiedy czas mija, mija | kada vreme prođe, to prolazi | kad vrijeme prođe, to prolazi | laikui bėgant jis praeina | koly prokhodytʹ chas, vin prokhodytʹ | po proshestvii vremeni |
| 203 | 推移；逝去 | tuīyí; shìqù | 最高；逝去 | zuìgāo; shìqù | Peráste makriá | Odejdź | Pređi | Umrijeti | Praeis | Proydy | Skonchat'sya |
| 204 | Six months passed and we still had no news of them | Six months passed and we still had no news of them | 六个月过去了，我们仍然没有任何消息 | liù gè yuè guòqùle, wǒmen réngrán méiyǒu rènhé xiāoxī | Pérasan éxi mínes kai den eíchame akóma néa apó aftá | Minęło sześć miesięcy i wciąż nie mieliśmy o nich żadnych wiadomości | Prošlo je šest meseci i još uvek nismo imali vesti o njima | Prošlo je šest mjeseci i još uvijek nismo imali vijesti o njima | Praėjo šeši mėnesiai ir mes vis dar neturėjome apie juos naujienų | Mynulo pivroku, i my pro nykh dosi ne maly zhodnoyi novyny | Proshlo shest' mesyatsev, a u nas do sikh por ne bylo novostey o nikh |
| 205 | 半年过去了，我们仍然没有他们的音讯 | bànnián guòqùle, wǒmen réngrán méiyǒu tāmen de yīnxùn | 半年过去了，我们仍然没有他们的音讯 | bànnián guòqùle, wǒmen réngrán méiyǒu tāmen de yīnxùn | Échoun perásei éxi mínes kai akóma den échoume ta néa tous | Minęło sześć miesięcy, a my wciąż nie mamy ich wiadomości | Prošlo je šest meseci, a mi još uvek nemamo njihove vesti | Prošlo je šest mjeseci, a mi još uvijek nemamo njihove vijesti | Praėjo šeši mėnesiai ir mes vis dar neturime jų naujienų | Proyshlo pivroku, i my vse shche ne mayemo yikhnikh novyn | Proshlo shest' mesyatsev, a u nas do sikh por net novostey |
| 206 | we owe grew more anxious with every passing day. | we owe grew more anxious with every passing day. | 我们欠的每一天都变得越来越焦虑。 | wǒmen qiàn de měi yītiān dū biàn dé yuè lái yuè jiāolǜ. | ofeíloume na anisychoúme ólo kai perissótero me káthe méra pou pernáei. | z każdym dniem stawaliśmy się coraz bardziej niespokojni. | dužni smo postajati sve tjeskobniji sa svakim danom. | dužni smo postajati sve tjeskobniji sa svakim danom. | mes skolingi vis labiau nerimaujame su kiekviena diena. | my zobov'yazani stavaty vse bilʹsh tryvozhnymy z kozhnym dnem. | my s kazhdym dnem stanovilis' vse boleye ozabochennymi. |
| 207 | 我们每过一天就增多一分焦虑 | Wǒmen měiguò yītiān jiù zēngduō yī fēn jiāolǜ | 我们每过一天就增加一分担心 | Wǒmen měiguò yītiān jiù zēngjiā yī fēn dānxīn | Anisychoúme káthe méra | Z każdym dniem stajemy się coraz bardziej niespokojni | Iz dana u dan postajemo sve uznemireniji | Svakog dana postajemo sve tjeskobniji | Kiekvieną dieną vis labiau nerimaujame | My z kozhnym dnem stayemo vse tryvozhnishymy | S kazhdym dnem my vse bol'she bespokoimsya |
| 208 | to spend time, especially when you: are bored or waiting for sth | to spend time, especially when you: Are bored or waiting for sth | 花时间，尤其是在您：无聊或等待某物时 | huā shíjiān, yóuqí shì zài nín: Wúliáo huò děngdài mǒu wù shí | na pernoún to chróno tous, eidiká ótan: varetheíte í periménete to sth | spędzać czas, zwłaszcza gdy: jesteś znudzony lub czekasz na coś | da provedete vreme, naročito kada ste: dosadno ili čekate šta | provoditi vrijeme, pogotovo kad ti: dosadno je ili čekaš što god | leisti laiką, ypač kai tau: nuobodu ar lauki Šv | vytrachaty chas, osoblyvo koly vam: nudno abo chekayete shcho-nebudʹ | tratit' vremya, osobenno kogda vy skuchayete ili zhdete |
| 209 | 消痦；度过；打发 | xiāo wù; dùguò; dǎfā | 消痦；度过；打发 | xiāo wù; dùguò; dǎfā | Peráste makriá | Odejdź | Pređi | Umrijeti | Praeis | Proydy | Skonchat'sya |
| 210 | We sang songs to pass the time. | We sang songs to pass the time. | 我们唱歌来打发时间。 | wǒmen chànggē lái dǎfā shíjiān. | Tragoudísame tragoúdia gia na perásoume tin óra. | Śpiewaliśmy piosenki dla zabicia czasu. | Pevali smo pesme da bismo prošli vreme. | Pjevali smo pjesme da bismo prošli vrijeme. | Dainavome dainas, kad praleistume laiką. | My spivaly pisni, shchob provesty chas. | My peli pesni, chtoby skorotat' vremya. |
| 211 | 我们借唱歌消痦盼间 | Wǒmen jiè chànggē xiāo wù pàn jiān | 我们借唱歌消痦盼间 | Wǒmen jiè chànggē xiāo wù pàn jiān | As tragoudísoume tin elpída tragoudóntas | Zaśpiewajmy nadzieję śpiewając | Hajde da pevamo nadu | Pjevajmo nadu pjevanjem | Dainuokime viltį | Davayte spivaty spodivannya | Davayte pet' nadezhdu, pet' |
| 212 | 我们唱歌来打发时间。 | wǒmen chànggē lái dǎfā shíjiān. | 我们唱歌来打发时间。 | wǒmen chànggē lái dǎfā shíjiān. | Tragoudoúme gia na perásoume tin óra. | Śpiewamy dla zabicia czasu. | Pevamo kako bismo prolazili vreme. | Pjevamo da bismo prošli vrijeme. | Mes dainuojame tam, kad praleistume laiką. | My spivayemo, shchob provesty chas. | My poyem, chtoby skorotat' vremya. |
| 213 | how did you pass the evening | How did you pass the evening | 你怎么过了晚上 | Nǐ zěnmeguòle wǎnshàng | pós perásate to vrády | jak minął wieczór? | kako ste prošli veče | kako ste prošli večer | kaip praėjai vakarą | yak ty proyshov vechir | kak proshel vecher |
| 214 | 你是怎么打发那个晚上的？ | nǐ shì zěnme dǎfā nàgè wǎnshàng de? | 你是怎么打发那个晚上的？ | nǐ shì zěnme dǎfā nàgè wǎnshàng de? | Pós perásate ekeíno to vrády? | Jak spędziłeś tę noc? | Kako ste prošli tu noć? | Kako ste prošli tu noć? | Kaip praėjai tą naktį? | Yak ty proyshov tiyeyi nochi? | Kak ty provel etu noch'? |
| 215 | end | End | 结束 | Jiéshù | télos | koniec | kraj | kraj | pabaiga | kinetsʹ | konets |
| 216 | 结束 | jiéshù | 结束 | jiéshù | Télos | Koniec | Kraj | kraj | Pabaiga | Kinetsʹ | konets |
| 217 | to come to an end; to be over | to come to an end; to be over | 结束结束 | jiéshù jiéshù | na teleióso, na teleióso | do końca, do końca | doći do kraja; završiti | doći do kraja; završiti | pasibaigti; pasibaigti | pryyty do kintsya; zakinchytysya | konchit'sya |
| 218 | 结束.完结 | jiéshù. Wánjié | 结束。完结 | jiéshù. Wánjié | Télos | Koniec | Kraj | Kraj. Kraj | Pabaiga | Kinetsʹ | End. Konets |
| 219 | they waited for the storm to pass. | they waited for the storm to pass. | 他们等待暴风雨过去。 | tāmen děngdài bàofēngyǔ guòqù. | perímenan na perásei i kataigída. | czekali na nadejście burzy. | čekali su da prođe oluja. | čekali su da prođe oluja. | jie laukė, kol praeis audra. | vony chekaly, koly proyde shtorm. | oni zhdali, chto burya proydet. |
| 220 | 他们等暴风雨过去 | Tāmen děng bàofēngyǔ guòqù | 他们等暴风雨过去 | Tāmen děng bàofēngyǔ guòqù | Periménoun na perásei i kataigída | Czekają, aż nadejdzie burza | Čekaju da prođe oluja | Čekaju da prođe oluja | Jie laukia, kol praeis audra | Vony chekayutʹ, koly proyde shtorm | Oni zhdut, chtoby burya proshla |
| 221 | 他们等待暴风雨过去 | tāmen děngdài bàofēngyǔ guòqù | 他们等待暴风雨过去 | tāmen děngdài bàofēngyǔ guòqù | Periménoun na perásei i kataigída | Czekają, aż nadejdzie burza | Čekaju da prođe oluja | Čekaju da prođe oluja | Jie laukia, kol praeis audra | Vony chekayutʹ, koly proyde shtorm | Oni zhdut, chtoby burya proshla |
| 222 | test/exam | test/exam | 测试 | cèshì | dokimí / exétasi | test / egzamin | test / ispit | test / ispit | testas / egzaminas | test / ispyt | test / ekzamen |
| 223 | 测验；考试 | cèyàn; kǎoshì | 测验；考试 | cèyàn; kǎoshì | Kouíz | Quiz | Kviz | Test; ispit | Viktorina | Viktoryna | Test, ekzamen |
| 224 | to adiieve the required standard in an exam, a test, etc. | to adiieve the required standard in an exam, a test, etc. | 在考试，测验等中达到要求的标准 | zài kǎoshì, cèyàn děng zhōng dádào yāoqiú de biāozhǔn | gia tin epítefxi ton apaitoúmenon protýpon se mia exétasi, mia dokimasía k.lp. | w celu spełnienia wymaganego standardu w egzaminie, teście itp. | da pridržava traženi standard na ispitu, testu itd. | prilagoditi traženi standard na ispitu, testu itd. | suteikti reikiamą standartą egzaminui, testui ir pan. | dotrymuvatysʹ neobkhidnoho standartu na ispyti, testi toshcho. | soblyudat' trebuyemyy standart na ekzamene, ekzamene i t. d. |
| 225 | 及格；合格： | Jígé; hégé: | 及格；合格： | jígé; hégé: | Peráste: | Pass; pass: | Pass; pass: | Pass; proći: | Praeiti; praeiti: | Peredaty; proyty: | Proyti; |
| 226 | I’m not really expecting to pass first time | I’m not really expecting to pass first time | 我不是真的希望第一次通过 | Wǒ bùshì zhēn de xīwàng dì yīcì tōngguò | Den periméno pragmatiká na peráso tin próti forá | Tak naprawdę nie spodziewam się pierwszego przejścia | Ne očekujem da ću proći prvi put | Ne očekujem da ću proći prvi put | Aš tikrai nesitikiu, kad tai praeis pirmą kartą | YA ne duzhe spodivayusya, shcho proydu vpershe | YA ne ozhidayu, chtoby proyti pervyy raz |
| 227 | 我真不指望余一次就能合洁 | wǒ zhēn bù zhǐwàng yú yīcì jiù néng hé jié | 我真不指望余一次一次合合洁 | wǒ zhēn bù zhǐwàng yú yī cì yī cì hé hé jié | Pragmatiká den periméno na xanasynantithó | Naprawdę nie oczekuję, że znów się spotkam | Zaista ne očekujem da se ponovo okupimo | Zaista ne očekujem da se ponovno okupimo | Aš tikrai nesitikiu, kad vėl susibursime | YA diysno ne spodivayusya znovu zibratysya | YA deystvitel'no ne sobirayus' snova sobirat'sya |
| 228 | She hasn’t passed her driving test yet. | She hasn’t passed her driving test yet. | 她尚未通过驾驶考试。 | tā shàngwèi tōngguò jiàshǐ kǎoshì. | Den échei perásei akóma tin dokimasía odígisis. | Nie zdała jeszcze egzaminu na prawo jazdy. | Još nije položila vozački ispit. | Još nije položila vozački ispit. | Ji dar neišlaikė vairavimo egzamino. | Vona shche ne sklala ispyt na vodinnya. | Ona yeshche ne sdala ekzamen po vozhdeniyu. |
| 229 | 她还没有通过驾驶执照考试 | Tā hái méiyǒu tōngguò jiàshǐ zhízhào kǎoshì | 她还没有通过驾驶执照考试 | Tā hái méiyǒu tōngguò jiàshǐ zhízhào kǎoshì | Den échei perásei ti dokimí tis ádeias odígisis | Nie zdała egzaminu na prawo jazdy | Nije položila vozački ispit | Nije položila vozački ispit | Ji neišlaikė vairuotojo pažymėjimo egzamino | Vona ne sklala ispyt na posvidchennya vodiya | Ona ne sdala ekzamen na voditel'skiye prava |
| 230 | opposé | opposé | 反对 | fǎnduì | antíthesi | przeciwieństwo | oppose | suprotstaviti | priešprieša | opozytsiya | opponirovat' |
| 231 | fail | fail | 失败 | shībài | apotychía | zawodzić | neuspeh | Fail | žlugti | nevdacha | Sboy |
| 232 | to test sb and decide that they are good enough, according to an agreed standard | to test sb and decide that they are good enough, according to an agreed standard | 根据公认的标准测试某人并决定他们是否足够好 | gēnjù gōngrèn de biāozhǔn cèshì mǒu rén bìng juédìng tāmen shìfǒu zúgòu hǎo | na dokimásoun sb kai na apofasísoun óti eínai arketá kalá, sýmfona me éna symfoniméno prótypo | testować kogoś i stwierdzić, że są wystarczająco dobre, zgodnie z ustalonym standardem | da testiraju sb i odluče da su dovoljno dobri, prema dogovorenom standardu | testirati sb i odlučiti da su dovoljno dobri, prema dogovorenom standardu | išbandyti sb ir nuspręsti, kad jie yra pakankamai geri pagal sutartą standartą | pereviryty sb i vyrishyty, shcho vony dosytʹ khoroshi, z·hidno z uz·hodzhenym standartom | proverit' sb i reshit', chto oni dostatochno khoroshi v sootvetstvii s soglasovannym standartom |
| 233 | 准予通过；承认合格 | zhǔnyǔ tōngguò; chéngrèn hégé | 准予通过；承认合格 | zhǔnyǔ tōngguò; chéngrèn hégé | Enkríthike : enkríthike | Zatwierdzony; zatwierdzony | Odobreno; odobreno | Odobreno, odobreno | Patvirtinta; patvirtinta | Zatverdzheno; | Utverzhdeno |
| 234 | 根据公认的标准测试某人并决定他们是否足够好 | gēnjù gōngrèn de biāozhǔn cèshì mǒu rén bìng juédìng tāmen shìfǒu zúgòu hǎo | 根据公认的标准测试某人并决定他们是否足够好 | gēnjù gōngrèn de biāozhǔn cèshì mǒu rén bìng juédìng tāmen shìfǒu zúgòu hǎo | Elénxte kápoion enántia sta apodektá prótypa kai apofasíste an eínai arketá kalá | Przetestuj kogoś pod kątem przyjętych standardów i zdecyduj, czy jest wystarczająco dobry | Ispitajte nekoga prema prihvaćenim standardima i odlučite da li su dovoljno dobri | Ispitajte nekoga prema prihvaćenim standardima i odlučite jesu li dovoljno dobri | Išbandykite ką nors pagal priimtus standartus ir nuspręskite, ar jie yra pakankamai geri | Perevirte kohosʹ proty pryynyatykh standartiv i vyrishitʹ, chy dostatnʹo vony khoroshi | Protestiruyte kogo-nibud' na sootvetstviye prinyatym standartam i reshite, dostatochno li on khorosh |
| 235 | the examiners passed all the candidates. | the examiners passed all the candidates. | 考官通过了所有候选人。 | kǎoguān tōngguòle suǒyǒu hòuxuǎn rén. | oi exetastés psífisan ólous tous ypopsifíous. | egzaminatorzy zdali wszystkich kandydatów. | ispitivači su položili sve kandidate. | ispitivači su položili sve kandidate. | egzaminuotojai išlaikė visus kandidatus. | ekzamenatory zdaly vsikh kandydativ. | ekzamenatory sdali vsekh kandidatov. |
| 236 | 考官通过了所有候选人 | Kǎoguān tōngguòle suǒyǒu hòuxuǎn rén | 考官通过了所有候选人 | Kǎoguān tōngguòle suǒyǒu hòuxuǎn rén | O exetastís pérase ólous tous ypopsifíous | Egzaminator zdał wszystkich kandydatów | Ispitnik je položio sve kandidate | Ispitivač je prošao sve kandidate | Egzaminuotojas išlaikė visus kandidatus | Ekzamenator zdav usikh kandydativ | Ekzamenator sdal vsekh kandidatov |
| 237 | 主考人*定考生全部及格 | zhǔkǎo rén*dìng kǎoshēng quánbù jígé | 主考人*定考生全部及格 | zhǔkǎo rén*dìng kǎoshēng quánbù jígé | Exetastís * Óloi oi ypopsífioi | Egzaminator * Wszyscy zdają kandydatów | Ispitivač * Svi kandidati za prolaz | Ispitivač * Svi kandidati za prolaz | Egzaminuotojas * Visi išlaikyti kandidatai | Ekzamenator * Usi kandydaty prokhodyatʹ | Ekzamenator * Vse prokhodnyye kandidaty |
| 238 | opposé | opposé | 反对 | fǎnduì | antíthesi | przeciwieństwo | oppose | suprotstaviti | priešprieša | opozytsiya | opponirovat' |
| 239 | fail | fail | 失败 | shībài | apotychía | zawodzić | neuspeh | Fail | žlugti | nevdacha | Sboy |
| 240 | law/proposal | law/proposal | 法律/提案 | fǎlǜ/tí'àn | nómos / prótasi | prawo / propozycja | zakon / predlog | zakon / prijedlog | įstatymas / pasiūlymas | zakon / propozytsiya | zakon / predlozheniye |
| 241 | 法律；建议 | fǎlǜ; jiànyì | 法律；建议 | fǎlǜ; jiànyì | Nómos : symvoulés | Prawo; porady | Zakon, savet | Zakon, savjet | Teisė; patarimai | Zakon; porady; | Pravo, sovet |
| 242 | to accept a proposal, law，etc. by voting | to accept a proposal, law,etc. By voting | 接受提案，法律等通过投票 | jiēshòu tí'àn, fǎlǜ děng tōngguò tóupiào | na apodechtheí mia prótasi, nómo k.lp. me psifoforía | zaakceptować wniosek, prawo itp. poprzez głosowanie | da prihvataju predlog, zakon itd. glasanjem | da se glasanjem prihvati prijedlog, zakon itd | balsuoti priimant pasiūlymą, įstatymą ir kt | pryynyaty propozytsiyu, zakon toshcho shlyakhom holosuvannya | prinyat' predlozheniye, zakon i t. d. putem golosovaniya |
| 243 | 经表决通过（动议、法律等） | jīng biǎojué tōngguò (dòngyì, fǎlǜ děng) | 经投票通过（动议，法律等） | jīng tóupiào tōngguò (dòngyì, fǎlǜ děng) | Pérasan apó tin psifoforía (kínisi, nómos k.lp.) | Uchwalone przez głosowanie (wniosek, prawo itp.) | Donosi se glasanjem (predlog, zakon, itd.) | Donosi se glasanjem (prijedlog, zakon itd.) | Priimta balsuojant (pasiūlymas, įstatymas ir kt.) | Pryymayetʹsya shlyakhom holosuvannya (rukh, zakon toshcho) | Proshlo golosovaniye (dvizheniye, zakon i t. D.) |
| 244 | the bill was passed by 360 votes to 280 | the bill was passed by 360 votes to 280 | 该法案以360票获得280票的通过 | gāi fǎ'àn yǐ 360 piào huòdé 280 piào de tōngguò | to nomoschédio psifístike me 360 psífous énanti 280 | ustawa została przyjęta 360 głosami za 280 | Predlog zakona donesen je sa 360 glasova prema 280 | prijedlog zakona donesen je sa 360 glasova prema 280 | įstatymo projektas buvo priimtas 360 balsų iki 280 | zakonoproekt bulo pryynyato 360 holosamy proty 280 | zakonoproyekt byl prinyat 360 golosami protiv 280 |
| 245 | 这个法案以 360 票对280票获得通过 | zhège fǎ'àn yǐ 360 piào duì 280 piào huòdé tōngguò | 这个法案以360票对280票获得通过 | zhège fǎ'àn yǐ 360 piào duì 280 piào huòdé tōngguò | To nomoschédio pérase me 360 psífous énanti 280 | Ustawa przeszła 360 głosami za 280 | Predlog zakona donesen je sa 360 glasova prema 280 | Prijedlog zakona usvojen je sa 360 glasova prema 280 | Įstatymo projektas buvo priimtas 360 balsų iki 280 | Zakonoproekt pryynyaly 360 holosiv do 280 | Zakonoproyekt prinyat 360 golosami protiv 280 |
| CHINOIS | PINYIN | chinois | pynyin | grec | POLONAIS | serbe | croate | lituanien | ukrainien | RUSSE | |
| PRECEDENT | NEXT | all | |||||||||
| pashto | 1452 | 1452 | party favors |